Romualdas BALIUTAVIČIUS

Sulaukę pranešimo apie tai, jog prie S. Dariaus ir S. Girėno gatvės 26-ojo daugiabučio nustekenti čia augę medžiai, o visiems daugiabučio gyventojams skirta didžiulė bauda, nuvykome savo akimis pamatyti bei iš pirmųjų lūpų išgirsti kas ir kaip?

 

„Ar tikrai šitie medžiai?” - paklausėme prie gretimo namo laiptinės besibūriuojančių kelių močiučių. „Taip, taip, - užtikrino jos. - Tie patys”.

Po priverstinio „striptizo” medžiai atrodė išties siurrealistiškai...

 

„Įsivaizduojat, - porino viena iš užkalbintųjų, - man kaimynė anądien ir sako: „Kai pamačiau šitaip nugenėtus medžius, pasijutau lyg pati būčiau išprievartauta!” Matėsi, jog moterį labai pasipiktino kaimynė, pamiršusi savo garbų amželį bei vis dar puoselėjanti tokias palaidas svajones...

Toliau nebesigilindami į erotines potekstes, pravėrėme namo bendrijos valdybos nario Juozo Rimo Čerkos buto duris.

 

 

„Visus metus esame patamsyje, - pasakoja buto šeimininkas. - Visi pirmojo aukšto gyventojai. Butuose gėlės neauga. Penkiasdešimt žmonių pageidavo tuos medžius visai nukirsti. (Name – šimtas butų, - aut. past.) Rudeniop pirmininkas surinko parašus ir kreipėsi į Savivaldybę gauti leidimą. Jį ten užkalbėjo, esą, kirsti medžių nevalia – leido tik apgenėti. Kadangi žemė bendrijai nėra priskirta, genėti turėjo bendrovė „Šiaulių apželdinimas”.

Paskleidęs ant stalo pundą visokių valdiškų raštų, J. R. Čerka ištraukia Savivaldybės Aplinkos skyriaus vyriausiosios specialistės Palmiros Lukošienės praėjusių metų spalio 8 dieną išduotą leidimą genėti medžius.

 

„Nupjauti apatines šakas – tas pats, kas ir visai negenėti, - teigia pašnekovas. - Šviesa į namus vistiek nepateks...”

 

Gavus leidimą, naujasis bendrijos pirmininkas, jaunas ir energingas vyras, surado žmogų, kuris apsiėmė padaryti taip, kaip nori gyventojai, na, bent jau dalis iš jų... Tokiu būdu 8 beržai ir kitokie lapuočiai prarado apatines šakas - kone iki pat viršūnių.

 

Tada, anot J. R. Čerkos, įsikišo neseniai nuo pareigų nušalintas ankstesnis bendrijos pirmininkas, kuris ir „užtaisė visą tą balių”... Atvyko komisija, fotografavo, skaičiavo, matavo ir priėjo išvados, jog medžiai nugenėti barbariškai - nesilaikant jokių galiojančių nurodymų bei pažeidžiant augalų gyvybines funkcijas. Surašė protokolą. Už privačią iniciatyvą bendrijos pirmininkui skyrė 360 litų baudą, o namo bendriją įpareigojo atlyginti beveik 10 tūkst. litų aplinkai padarytą žalą – maždaug po 100 litų kiekvienam butui padalinus.

 

Pašnekovas tikino, jog tokios sankcijos akivaizdžiai per griežtos. Argumentacijai sustiprinti J. R. Čerka ištraukė pluoštą nuotraukų, kuriose  matėme įvairiose miesto vietose nugenėtus medžius – dar baisiau nei prie minėto namo. Žmogus piktinosi, kam tada išskirtinis aplinkosaugininkų dėmesys teko tik jiems?

 

„Kodėl dėl medžių genėjimo nesikreipėte į Savivaldybės įmonę „Šiaulių apželdinimas”? - domimės.

 

„Labai brangu, - sako J. R. Čerka. - Vienas beržas būtų atsiėjęs 600 litų. Jie gi ten pinigėlius daro ir viskas. Nors, jei būtume žinoję, taip ir būtume pasielgę. Niekas gi nieko blogo nepagalvojo - manėme sutaupysią pinigų”.

 

Panašiai šnekėjo ir namo bendrijos pirmininkas Gintautas Kauneckis: „Aš nežinojau ir nepasidomėjau, ar mano surastas žmogus sugebės taisyklingai viską atlikti. Sako: „Moku genėti, esu dirbęs miške”. Taip ir gavosi”.

 

„Ar sutinkate su aplinkosaugininkų pretenzija, jog jūsų pasamdytas genėtojas šiek tiek persistengė”, - klausiame pirmininko.

„Aišku, kad sutinkame. Asmeniškai aš pats jau sumokėjau 360 litų baudą. Maniau, kad tuo ir pasibaigs, bet žiūriu, kad dar ir bendrija turės atlyginti žalą...”

 

 

Paskambinome P. Lukošienei, Šiaulių miesto savivaldybės Aplinkos skyriaus vyriausiajai specialistei.

 

„Net ir turint leidimą medžius reikia genėti ne bet kaip, bet prisilaikant reglamentuojančių dokumentų reikalavimų. Vienas iš punktų sako, jog genėti gali tik įgaliojimus turinti organizacija. Juk leidimas buvo išduotas genėti „apatines neskeletines šakas”. Matyt, genėjęs asmuo neskiria, kas yra skeletinės, o kas yra neskeletinės šakos... Tad visai logiška, jog kaip sugalvojo, taip ir padarė... Liko nebe medžiai, bet „vėliavos”. Sudarkyta, drastiškai suniokota ne vien beržų, bet ir gretimų medžių laja, nors leidimas buvo duotas tik beržams ir dviem kitiems medžiams”.

 

Pasak P. Lukošienės, į tokį barbarišką elgesį su augalais sureagavo ir visuomenė. Beržai yra ypatingai jautrūs visokiems genėjimams, ypač tokio amžiaus. Gali būti, kad kai kurie iš jų po šios žiemos nudžius.

 

 

Beliko atsakyti į paskutinį klausimą šioje istorijoje: kas turės atlyginti žalą aplinkai: nemokšą genėtoją pasamdęs pirmininkas ar visa bendrija?

 

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių miesto agentūros vedėjas Alvydas Kairys: „Pagal įstatymus, turės susimokėti bendrija, kadangi leidimas genėti išduotas remiantis bendrijos nutarimu. Todėl bauda buvo skirta pirmininkui, o bendrija privalės atlyginti aplinkai padarytą žalą – beveik 10 tūkst. litų. Kol kas bendrija atsisako mokėti, todėl šių metų vasario 22 dieną numatytas teisminis bylos nagrinėjimas”, - sako A. Kairys.

 

Ką gi, turime labai pamokančią istoriją: taupyti reikia išmintingai. Greičiausiai teismas įpareigos bendriją sumokėti už pirmininko iniciatyvą. Tačiau ar visi gyventojai geranoriškai sutiks mokėti už kito klaidą – parodys jau netolima ateitis...