Pirmą kartą „apleidai kaimyną“ – gali būti ir dovanojama.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Dina RAKAUSKIENĖ
Bute prakiuro vamzdžiai – kaimynas aplietas. Kaip tokiais atvejais dirba daugiabučių namų bendrijos? Kaip administruojama žala, kai apliejimas pasikartoja? Daugiabučio namo bendrijos ir jų pirmininkai gali tik tarpininkauti nustatant kaimyno sukeltą žalą, o bėdos likvidacija – turto savininko reikalas.
Jei butas apdraustas
Štai daugiabučio namo Vytauto g. 127 savininkų bendrijos pirmininkė Genovaitė Lebedienė teigia, kad už bute įvykusią nelaimę atsakingas jo savininkas. „Jeigu apliejo kaimynas kaimyną – bendrija už butus neatsako, bendrija atsako už bendro naudojimo plotus – jeigu rūsyje atsitiko kažkas ir pan. O šiaip, kad butą užpylė vandeniu, mes neturime teisės kištis į butus. Bendrijai priklauso visa techninė įranga, tiksliau - inžinerinė įranga, bendros konstrukcijos, sienos, stogas, laiptinės“, - sako pirmininkė.
Po įvykusios nelaimės, apsidraudęs buto savininkas žino, kur kreiptis – procedūra pakankamai paprasta.
Pasak „Ergo“ draudimo bendrovės žalų administratoriaus Prano Kriaučiūno, žmogus praneša apie nelaimę, užregistruodamas žalą trumpuoju telefonu, draudimo įmonė gauna dokumentaciją per savo duomenų bazę, kur matoma informacija.
„Susisiekiame su klientu ir sutariame, kada apžiūrėti. Iš karto pranešama namą administruojančiai įmonei ar namo bendrijos pirmininkui. Paprastai jeigu būna apliejimas iš viršaus, kuris dažniausiai ir pasitaiko, tai turi būti bendrijos, kurioms mes rašome užklausimą – iš kur, kas ir kaip atsitiko. Aišku, žmogus irgi nurodo kaltininką, bet mes kaltininkui kartais išsiunčiame laišką, kuriame prašoma dalyvauti žalos administravime kartu su mumis, nustatinėti priežastį“, - sako P. Kriaučiūnas.
Kartais žmonės dalyvauja išieškant žalą, kartais ne. Kiti neigia padarytą žalą – tokiais atvejais ją patvirtina arba paneigia namą administruojanti įmonė.
„Siekiant sudrausminti kaltininkus, kad vamzdžius tvarkytųsi, yra taikomas regresas. Regreso tvarka reikalaujama priteisti žalą, kurią draudimo bendrovė išmokėjo nukentėjusiajam asmeniui. O dėl regreso reikalingos trečiųjų asmenų, tiksliau kaltininko, administruojančios įmonės ar namo pirmininko patvirtinimas, kur atsitiko nelaimė“, - paaiškina P. Kriaučiūnas.
Kas – bendra, kas – tavo?
„Yra trys variantai: žmogus samdo įmonę, pats sudaro sąmatą suderindamas su mumis arba mes paskaičiuojame ir tuomet, suderinę su klientu, išmokame pinigus“, - sako P. Kriaučiūnas.
Kaip buto savininkui daugiabutį namą administruojanti bendrija gali padėti? Ji savotiškai atsakinga už tai, kad padeda nustatyti žalos kaltininką. Apliejimo atvejais iš gretutinių patalpų reikalingas namą administruojančios ar namo pirmininko dalyvavimas nustatant žalą.
„Tai ir drausminimas: kad ateityje neatsitiktų panaši nelaimė, reikia naikinti priežastį, nes šiandien išmokėsime žalą, rytoj vėl gali tas pats nutikti. Bendromis jėgomis su namu, su klientu išsiaiškiname. Žmones, kurie neapsidraudę, irgi savotiškai sudrausminami regreso tvarka – išieškome iš kaltininko žalą ir išmokame ją patyrusiam klientui“, - sako P. Kriaučiūnas.
Jo teigimu, bendro naudojimo vamzdynai, stovai, kurie eina per visus aukštus, bendros komunikacijos, kaip antai stogai, yra namo nuosavybė.
„Pavyzdžiui, jeigu stogai netvarkomi, liejamas viršutinis gyventojas, namo pirmininkai beveik nereaguoja, mes išdalijame žalą visam namui, pateikiame pirmininkui. Jis privalo išdalyti žalą visiems gyventojams, tame tarpe ir mūsų klientui“, - teigia P. Kriaučiūnas.
Savininkui priklauso tai, kas yra apibrėžta nekilnojamojo turto registre. Yra Daugiabučio namo savininkų bendrijos (DNSB) įstatymas, kuriame yra apibrėžta, kas – namo nuosavybė, t. y. visų žmonių. Tiek bendrijos, tiek administruojančios namą įmonės funkcijos yra tos pačios.
Pasak P. Kriaučiūno, su bendrijomis išties yra problemų – jos nustato ir mokesčius už pažymos išrašymą, kurioje pažymimos žalos priežastys. Savotiškai išsisukinėja bendrijos, kai geriau surasti kaltininką žmogų, kad tik nebūtų kaltės iš bendro naudojimo nuosavybės.
Už pirmą kartą sukeltą žalą kaltininkui kartais ir dovanojama, o už piktybiškus atvejus, kaip antai kaimynai „apliejami“ pakartotinai, byla keliauja antstoliams.
