Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Šiaulių universiteto taryba sužinojo netekusi vos ne visų savo funkcijų, tad kitus du darbotvarkės klausimus, dėl kurių taryba būtų turėjusi priimti sprendimus, buvo tik išklausyti kaip informacijos ir tik probėgšmiais aptarti.
Nors kai tie šie abu klausimai vos ne gyvybiškai svarbūs universiteto Šiauliuose išlikimui.
Centrai maži – reikalavimai dideli
Tarybos posėdyje mokslo ir meno prorektorė docentė Stefanija Ališauskienė pristatė Šiaulių universiteto mokslo centrus ir jų veiklą: tokių esą penkiolika, o iš jų du universitetiniai, kiti - fakultetiniai.
Centrai nedideli: juose nėra daug mokslo ir kitų darbuotojų etatų, nes taupymo sumetimais ten mažinta darbuotojų, be to, profesoriai ir docentai turintys derinti savo pedagoginę ir mokslinę veiklą, o reikalavimai centrų mokslo darbuotojams esą dideli – reikia pateikti mokslinę produkciją.
Tad reikėtų centrus stambinti, nes taip atsiranda jiems daugiau galimybių dalyvauti kai kuriuose projektuose.
Centrai taip ir liko nesuskaičiuoti
Nors, rodos, pranešimas buvo pakankamai išsamus, universiteto tarybos nariams, net tiems kurie patys universitete dirba, vis dėlto kilo klausimų. Pavyzdžiui, dėl mistinio Europos studijų instituto Humanitariniame fakultete egzistavimo, jei jau porą metų kaip dingo jo direktorius, o prieš kiek laiko ir iškaba. Kodėl mokslo centrai skirstomi į universitetinius ir fakultetinius, kodėl prieš kelis mėnesius tarybai buvo sakoma, kad universitete yra tik du universitetiniai ir dešimt fakultetinių centrų – kur dingusi paprasčiausia aritmetika ir ar nebus šie centrai kaip Potiomkino nameliai (Kunigaikštis Potiomkinas bandė apdumti akis carienei Jekaterinai neva apgyvendinęs dykynes: vežiojo tuos butaforinius namelius namelius iš vienos į kitą vietą vos ne carienės panosėje, - red. past.).
Į šiuos klausimus prorektorė turėjo atsakymus: prie centrų ji priskyrusi ir ne visai gal moksline veikla užsiimančius, o kokie ir kiek centrų turi būti, sprendžiančios fakultetų bendruomenės. Žodžiu, kalti dėl visko fakultetai.
Už mokslinę 2006-2008 metų produkciją
Parūpo tarybos nariams, tarp kurių nemažai ir verslininkų, kad tuos nesuskaičiuojamus mažus (dažniausiai) mokslo centrus finansuoja, kas vertina bei skiria lėšas už jų mokslo produkciją.
Atsakymas - centrai finansuojami ir fakultetų, ir iš savo pačių mokslinės produkcijos.
„Mokslo taryba ir Švietimo ir mokslo ministerija įvertina centrų veiklos ataskaitas ir jų už mokslo produkciją gauti pinigai grįžta centrams, - teigė Stefanija Ališauskienė. - Tik tos produkcijos ekspertiniai vertinimai vėluoja – dabar gauname už 2006-2008 metus, nors už 2010 metus ataskaitos pateiktos labai seniai“.
Suprask: jei fakultetų bendruomenėms tiek mokslo centrų reikia ir jie kažkaip išsilaiko, tai jau jų ir problema.
„Manau, kad mūsų darbas orientuotas daugiau į jų veiklų pagerinimą, patobulinimą“, - apibendrino mokslo ir meno prorektorė docentė Stefanija Ališauskienė.
Universitetui - ministerijos akibrokštas
Kitas universiteto tarybos darbotvarkės klausimas buvo dar aktualesnis, nes jį pristatinėti pradėjo pats rektorius Vidas Lauruška - dėl valstybės tikslinio finansavimo Šiaulių universiteto studijų programoms.
Rektorius pareiškė, kad nors pats faktas, jog galop imtasi skirstyti studentų krepšelius į tikslines studijų programas yra ilgai lauktas ir sveikintinas, tačiau tam duota per mažai laiko – faktiškai tik iki sausio 13-osios reikia patekti tikslinių programų sąrašą, norimų studentų skaičių, surasti juos kofinansuojančius darbdavius ir su jais pasirašyti ketinimų protokolus.
Ir nors tai elgdamasi Švietimo ir mokslo ministerija taip elgdamasi pasityčiojo iš universitetų, tačiau vis tiek reikią ieškoti galimybių tas tikslines vietas gauti.
Tad rektorius Vidas Lauruška kreipėsi į tarybos narius prašydami padėti rasti ūkio subjektų, galinčių prisidėti prie tikslinių vietų finansavimo.
Prašys tik apie 80 tikslinių vietų
Studijų prorektorius docentas Juozas Pabrėža pristatė keturiolika skubiai atrinktų valstybės tiksliniam finansavimui studijų programų iš trisdešimt aštuonių numatytų kitiems mokslo metams. Programos parinktos pagal tris kriterijus: unikalumą, orientaciją į regiono plėtrą ir specialistų poreikį.
Prorektoriaus nuomone, šešios programos esančios visiškai originalios: neformalusis ugdymas ir etika, optometrija, sociokultūrinė antropologija, aplinkos objektų dizainas, dailė (poligrafija, oda) ir specialioji pedagogika. Kadangi įvairias studijų programų grupes gali sudaryti skirtingas studentų skaičius – nuo trijų iki dvylikos, universitetas norėtų prašyti ministerijos skirti 70–80 tikslinių studijų krepšelių.
Sunkiausia, anot Juozo Pabrėžos, būsią surasti iki sausio 13-osios potencialius darbdavius, kurie sutiktų finansuoti 20 procentų būsimojo studento krepšelio visam mokymosi laikotarpiui ir pasirašytų ketinimų protokolą po to tą studentą trejiems metams įdarbinti.
Ir nors studento krepšelio kofinansavimo lėšos buvo nurodytos gana nedidelės - nuo 700 iki 1500 litų metams, nors ir pagalbos, paramos prašomi universiteto tarybos nariai, atstovaujantys, kaip sakoma, stambiems ūkio subjektams, universitetui šioje sudėtingoje situacijoje neskubėjo nieko pažadėti.
