Vakar Ūkio banko durys buvo užrakintos, bankomatai nebeveikė, o pinigai „įstrigo“.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Ieva MAČIULYTĖ
Įvertinęs inspektavimo ataskaitą bei kitus priežiūros tikslais surinktus duomenis ir siekdamas apsaugoti visuomenės, indėlininkų bei kitų klientų interesus, Lietuvos bankas apribojo Ūkio banko veiklą. Tai jau antras bankas per pusantrų metų, kurio veikla apribojama. 2011 metais buvo nacionalizuotas bankas „Snoras“, kuris bankrutavo ir šiuo metu likviduojamas. Taigi, nors finansų specialistai sako, kad Ūkio banko veiklos apribojimas turės žymiai mažesnės įtakos, bet iš esmės kartojasi „Snoro“ istorija.
Apgulė banko skyrius
Vakar, vos Lietuvos bankui paskelbus apie Ūkio banko veiklos stabdymą, šio banko filialus apgulė panikos ištikti klientai. Deja, banko durys jiems buvo užvertos, bankomatai nebeveikė, o pinigai „įstrigo“. Kaip teigiama, tik tol, kol bus nuspręstas tolesnis šio banko likimas, tačiau karčios patirties su bankais turintys žmonės ramiai laukti valdžios sprendimų dėl suprantamų priežasčių negalėjo – beviltiškai bandė patekti į banko skyrius, skambino klientų aptarnavimo telefonu.
Tuo metu Premjeras Algirdas Butkevičius žmones ramino, kad visi indėliai drausti. Skaičiuojama, kad šiuo metu draustų indėlių suma siekia 2,6 mlrd. litų.
„Tikrai galiu drąsiai užtikrinti, kad nekiltų jokia panika, indėlininkai nebėgtų į banką atsiimti pinigų, kad nėra jokios grėsmės. Nereikia kelti jokios panikos, visi gyventojų indėliai yra apdrausti, ir nėra didelių sumų“, – sakė Ministras Pirmininkas. Esą dauguma Ūkio banke esančių indėlių neviršija draudžiamos sumos – 100 tūkst. eurų.
Pinigais gyventojai ir įmonės galės disponuoti tik bankui atnaujinus veiklą, iki tol visos Ūkio banke esančios lėšos užšąla, vykdomi tik banko gyvavimui reikalingi sandoriai. Lietuvos banko valdybos sprendimu paskirtas banko laikinasis administratorius įpareigotas siūlyti sprendimų, kurie leistų užtikrinti įsipareigojimų banko klientams vykdymą.
Apribojo veiklą
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas vakar teigė, jog sprendimą stabdyti banko veiklą sąlygojo paskolų portfelis – vasario 1 dieną baigus banko inspektavimą, nurodyta, kad papildomų atidėjimų suformuota 800 mln. litų. Be to, penktadienį po pagrindinio banko akcininko Vladimiro Romanovo pareiškimų apie krepšinio klubo „Žalgiris“ situaciją iš banko pradėjo „išeidinėti“ piniginės lėšos, o pirmadienį bankas susidūrė su likvidumo problemomis – likvidumas nebesiekė 29 proc. „Dar kelios dienos ir bankas nebūtų turėjęs apskritai lėšų“, – sakė V. Vasiliauskas. Klausiamas, ar tai paskutinis bankas, kurio veikla stabdoma, V. Vasiliauskas replikavo, kad tai – geras klausimas. „Reiks – darysime toliau. Tuo mes skiriamės nuo ankstesnių“, – teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
„Be abejo, Lietuvos banko valdybai prioritetas yra veiklos tęstinumas“, – sakė V. Vasiliauskas. Jo nuomone, „Snoro“ atveju buvo tyčinių veiksmų, o šiuo atveju – daugiau aplaidumo. Tikėtina, kad tai vertins teisėsauga. Dėl Ūkio banko jau kreiptasi į Generalinę prokuratūrą.
Neaišku, kur šiuo metu yra pats V. Romanovas. V. Vasiliauskas sakė su juo paskutinį kartą bendravęs prieš savaitę, kai prašė pateikti veiksmų planą, kaip stiprinti kapitalą.
Laikinasis administratorius, kuriuo paskirtas buvęs ūkio viceministras Adomas Ąžuolas Audickas, per 6 dienas turės pateikti savo ataskaitą su siūlomais veiklos variantais. A. A. Audickui bus mokama 45 tūkst. litų alga – tokią algą gaudavo ir Ūkio banko vadovas. Be to, jis galės pasitelkti pagalbininkų.
Vykdė rizikingą veiklą
Lietuvos banko valdyba sprendimą apriboti banko veiklą priėmė įvertinusi rizikingas pastarųjų metų Ūkio banko veiklos tendencijas, bankui žalingus akcininkų veiksmus, priežiūros institucijos nurodymų nevykdymą ir dėl to kylančią grėsmę stabiliai ir patikimai banko veiklai. Sprendimas priimtas įsitikinus, kad kitos įstatymų numatytos poveikio priemonės būtų nepakankamos užtikrinti indėlininkų ir visuomenės interesų apsaugą.
2012 m. gruodį–2013 m. sausį vykusio Ūkio banko inspektavimo metu nustatyta, kad bankas vykdė rizikingą veiklą, netinkamai vertino prisiimamą kredito riziką, ne visais atvejais įsitikino skolininkų galimybėmis vykdyti skolinius įsipareigojimus, neformavo pakankamų specialiųjų atidėjinių probleminėms paskoloms, taikė nepriimtinų sandorių atvaizdavimo apskaitoje būdų ir taip pažeidė riziką ribojančius teisės aktus.
Įvertinus inspektavimo metu surinktus duomenis, nustatyta, kad, suformavus tinkamus specialiuosius atidėjinius probleminėms paskoloms, tinkamai įvertinus kitą turtą, Ūkio banko turto grynoji vertė būtų mažesnė nei deklaruojama priežiūros institucijai pateikiamose ataskaitose, o bankas nevykdytų su kapitalu susijusių riziką ribojančių normatyvų. Be to, pagal Lietuvos bankui pateiktus duomenis, Ūkio bankas vasario 12 d. nebevykdo likvidumo normatyvo.
Ūkio banko akcininkai ir vadovybė neįgyvendino paskolų pertvarkymo plano, nepaisė Lietuvos banko nurodymų iš esmės sumažinti su pagrindiniu akcininku susijusių paskolų portfelio dalį arba tik formaliai juos vykdė. Būtent su pagrindiniu akcininku susijusioms įmonėms suteiktos paskolos sudaro didžiąją probleminių paskolų portfelio dalį.
Net ir po keleto pakartotinių reikalavimų Lietuvos bankui nepateikta duomenų, įrodančių, kad Ūkio banko pagrindiniai akcininkai būtų pasirengę užtikrinti patikimą banko valdymą ir turėtų realių galimybių stiprinti banko kapitalą bei pašalinti kitus banko veiklos trūkumus.
Banko veiklos trūkumai ir teisės aktų pažeidimai nustatomi ne pirmą kartą. Tačiau, kaip atskleidė pastarojo inspektavimo metu surinkta informacija, ankstesni bankui nustatyti reikalavimai gerinti banko turto kokybę, stiprinti kapitalo bazę ir riboti veiklos riziką, neįvykdyti.
Įvertinusi su Ūkio banko veikla susijusių aplinkybių visumą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bankų įstatymu ir siekdama finansų sistemos stabilumo, Lietuvos banko valdyba priėmė sprendimą skelbti akcinės bendrovės Ūkio bankas veiklos apribojimą.
Kitiems bankams rizikos nėra
Lietuvos bankas pabrėžia, kad Ūkio bankui pritaikyta poveikio priemonė yra išimtinai susijusi tik su šiuo banku. Visi kiti Lietuvoje veikiantys bankai ir užsienio bankų skyriai vykdo riziką ribojančius normatyvus ir rizikos jų veiklos stabilumui nėra. Ūkio banko įsipareigojimai kitiems šalyje veikiantiems bankams ar kredito unijoms yra nereikšmingi.
Tikimasi, kad šis atvejis neiškreips valstybės fiskalinių rodiklių. Kol kas per anksti kalbėti, kiek tai kainuos valstybei. Ūkio banke lėšų laikė ir valstybės institucijos. Antrinės Ūkio banko įmonės veiks toliau. V. Vasiliauskas neatmetė, kad banką būtų galima išgelbėti, jį sujungus, pavyzdžiui, su Šiaulių banku. Vakar vykusiame Šiaulių banko valdybos posėdyje nuspręsta dalyvauti derybose dėl galimo Ūkio banko turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų ar jų dalies perėmimo, – pranešė banko administracijos vadovas Audrius Žiugžda.
Ūkio banko klientams – specialios informacinės telefono linijos
Klientams aktuali naujausia informacija dėl Ūkio banko teikiama specialia nemokama telefono linija 8 800 10 007 (skambinantiems iš Lietuvos) ir tel. +370 37 395 532 (skambinantiems iš užsienio). Informacija šia telefono linija šią savaitę bus teikiama nuo 8 iki 20 val. darbo dienomis ir nuo 9 iki 13 val. šeštadieniais ir sekmadieniais.
Informacija bendrais bankininkystės, finansų stabilumo klausimais bus teikiama ir specialia Lietuvos banko telefono linija (8 5) 268 0068. Telefono linija veiks darbo dienomis nuo 8 iki 18 val., šeštadieniais ir sekmadieniais – nuo 10 iki 15 val.
Lietuvos banko interneto svetainėje taip pat sukurta speciali rubrika, kurioje pateikiami atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus, informuojama apie Lietuvos banko sprendimus dėl Ūkio banko, pateikiama kita aktuali informacija.
