Šiaulių centriniame turguje, Turgaus a. 11, duris atvėrė naujas Ūkininkų turgelis. Anot įkūrėjų, šis turgelis – ypatingas. Nuo didžiojo turgaus ir kitų konkurentų prekyvietė skiriasi tuo, kad čia šiauliečiai gali rasti tik Lietuvos ūkininkų išaugintą produkciją. Jokių ispaniškų pomidorų ar lenkiškos mėsos! Turgelį įkūrusi bendrovė „Agrologika“ džiaugiasi, kad šviesiose patalpose savo produkcija jau panoro prekiauti ne vienas ūkininkas, tačiau laisvų vietų dar yra, todėl verta paskubėti. Pro šalį neturėtų praeiti ir šiauliečiai, nes lentynose gardžius kvapus jau skleidžia natūralūs lietuviški produktai!

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ
Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Vietą atras tik lietuviška produkcija
„Šiose patalpose nusprendėme atidaryti tokią prekyvietę, kuri būtų kitokia nei esančios aplink.
Kad nekonkuruotume su Centriniu miesto turgumi, nusprendėme atidaryti truputėlį kitokį turgelį.
Kitaip tariant, didžiajame Šiaulių turguje neretai įsikūrę vadinamieji perpardavinėtojai. Dalis jų teigia, kad yra ūkininkai, tačiau jokio ūkio jie neturi. Kažkur kažką nusiperka ir vėliau parduoda kaip savo užaugintą produktą. Galime garantuoti, kad pas mus tokių produktų nebus. Čia vietą atras tik tikrų ūkininkų lietuviška produkcija, kurią pardavinės patys ūkininkai, jų šeimos nariai ar pasamdytas žmogus“, – apie idėją atidaryti Ūkininkų turgelį pasakoja bendrovės „Agrologika“ vadovas Darius Grigaliūnas.
Paklaustas, kaip planuoja apsisaugoti nuo perpardavinėtojų, D. Grigaliūnas tikina, kad griežtai tikrins ūkininkų dokumentus. Anot jo, jei naujajame turgelyje nuspręs prekiauti pats ūkininkas, pakaks pateikti ūkininko pažymėjimą. Jei prekeivis nuspręs pardavinėti kito asmens gaminius, sutartyje privalės įrašyti, kokio ūkininko produkcija jis džiugins šiauliečius.
Siūlo savo pardavėją
„Buvusio žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus idėja steigti ūkininkų turgelius, kurie turėjo sudaryti galimybę už labai mažą mokestį pačiam ūkininkui parduoti savo produkciją, deja, patyrė nesėkmę. Paaiškėjo, kad patys ūkininkai neturi nei laiko, nei sveikatos tuo pačiu metu prižiūrėti ūkį ir prekiauti savais gaminiais. Viskas baigėsi tuo, kad ūkininkų turgeliai šiuo metu yra kilnojami. Vieną dieną juos rasi prie vieno prekybos centro, kitą – prie kito“, – pasakoja D. Grigaliūnas.
Bendrovės direktorius teigia sugalvojęs, kaip šią problemą išspręsti. „Suprantama, kad pardavėjas, prekiaujantis vien obuolių sultimis, čia neišsilaikys. Lygiai tas pats su medumi. Bitininkas iš Šilalės rajono tikrai neturi laiko ištisas dienas sėdėti turgelyje ir prekiauti. Jis turi savo bityną, bites, kurias kasdien skaičiuoja, perskaičiuoja, o medų teikia mums. Taigi, mes turime savo pardavėją, kuris pardavinėja kelių ūkininkų produkciją“, – aiškina D. Grigaliūnas. Toks sprendimas suteikia Ūkininkų turgeliui dar vieną pranašumą – pastarasis toje pačioje vietoje pirkėjų laukia nuo pirmadienio iki šeštadienio, 8-17 valandomis.
Tikisi atrasti savo pirkėją
Ūkininkų turgelis įsikūręs beveik 200 kv. m šildomose šviesiose patalpose su išėjimu į centrinę turgaus aikštę ir Aušros alėją. Čia įrengtos patogios prekybos vietos, į kurias atvesta elektra (pavyzdžiui, kasos aparatui). Taip pat yra rūsys, kuriame, esant poreikiui, galima sandėliuoti dalį prekių. Patogus privažiavimas tiek iš turgaus, tiek iš miesto pusės leidžia priimti krovinius iš visų rūšių autotransporto. Anot D. Grigaliūno, šiose patalpose vietos atsirastų net keturiolikos ūkininkų produkcijai.
Naujajame lietuviška produkcija prekiaujančiame Ūkininkų turgelyje jau spėjo įsikurti Pakruojo rajono bendrovė „Mažoji mėsinė“. Paklausta, ar nebuvo nedrąsu produkciją vežti į ką tik įsikūrusį turgelį, šios bendrovės gamybos vadovė Alma Krivickienė purto galvą į šalis. „Juk visada kažkam reikia būti pirmajam. Mes tikimės, kad nors ir nauja vieta, bet klientų čia netrūks. Nesibaiminame ir dėl to, nes mūsų produkcija išskirtinė. Plaučiškių kaime įsikūrusioje „Mažojoje mėsinėje“ mes gaminame produktus tik iš lietuviškos mėsos. Visi gaminiai – be dažų, be chemijos. Stengiamės pasirinkti tokias receptūras, kad gaminiai būtų kuo sveikesni, kuo mažiau kenktų sveikatai. Gaminius rūkome keliais būdais. Turime elektroninį aparatą ir kaimišką rūkyklą su natūraliu juodalksniu. Visada prižiūrime, kad gaminiai nebūtų per daug perrūkyti, tamsūs, kad neturėtų dervų. Tikime, kad dėl geros gaminių kokybės mes tikrai atrasime savo pirkėją“, – sako A. Krivickienė.

Naujai įsikūrusiame turgelyje vietą atranda tik tikrų ūkininkų lietuviška produkcija.

Ūkininkai skuba užsiimti vietas
Bendrovės „Agrologika“ vadovas D. Grigaliūnas kviečia ūkininkus teikti savo pasiūlymus prekiauti Ūkininkų turgelyje abipusiai naudingais pagrindais. Nuomojamos prekybos vietos plotas ir kaina – susitarimo reikalas. Tokiu pasiūlymu susigundė ir dar keli ūkininkai: bitininkas iš Šilalės Jonas Rabačius, Panevėžio rajono bendrovė „Naminė duonelė“, vietą čia atrado ir šakočiai iš Suvalkijos, obuolių sultys iš Biržų bei Zelbų šeimos ūkio, Zelbukio produkcija.
Zelbukis įsikūręs šiaurės Lietuvoje, netoli Šiaulių, derlingose bei lygumomis garsėjančiose žemėse. Čia gimė bei užaugo mama Rima, dukra Neringa, sūnus Tautvydas. Tėtis Vytautas, kilęs iš kalvotos Žemaitijos. „Visus metus visi kartu sukamės kaip bitelės negalvodami, jog tai darbas –  paprasčiausiai tai mūsų gyvenimas“, – sako jie. Keturi žmonės, aštuonios rankos, du šimtai hektarų. Tikrai yra ką veikti.
„Po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo buvome vieni iš pirmųjų atgavę savo senelių žemes. Kadangi visą gyvenimą gyvenome kaime, žemės ūkis nebuvo naujiena. Auginome viską – bulves, grikius, kviečius, cukrinius runkelius, miežius. Iš savo klaidų bei gamtos išdaigų mokėmės kiekvieną dieną. Vienas žingsnis į priekį, trys atgal. Dabar su šypsena veide prisimename seną rusišką techniką ir laiką, praleistą ją remontuojant, eiles prie grūdų supirkimo punktų, kai laukdavome paromis, kad tik priimtų – nebuvo lengva pradėti. Taip žingsnis po žingsnio, hektaras prie hektaro praplėtėme savo ūkį, įsigijome naujos technikos, pripratome prie keistų rinkodaros dėsnių bei jų svyravimų. Šiuo metu auginame grūdines kultūras – kviečius, miežius, rugius, avižas bei rapsą“, – pasakoja jie, pridurdami, jog neseniai pradėjo gaminti savo produkciją – miltus bei sėlenas. Jie yra natūralūs, nebalinti, be jokių chemikalų ir pagaminti iš šiame ūkyje išaugintų grūdų

Vadimo SIMUTKINO nuotr.