Lina JUREVIČIŪTĖ

Vilniečiai ir kauniečiai jau seniai džiaugiasi galėdami vadinamuosiuose ūkininkų turgeliuose įsigyti sveikesnio, vietinių ūkininkų užauginto ir pagaminto maisto. Tačiau šiauliečiai ūkininkų turgelių vis dar nesulaukia, nors vietos turgeliams numatytos maždaug prieš metus. Kas kaltas dėl to, kad Šiauliuose vis dar nėra ūkininkų turgelių? Ūkininkai kaltina valdininkus, valdininkai – ūkininkus. Vis dėlto panašu, kad Šiaulių miesto savivaldybės valdininkai ir ūkininkai pagaliau ras bendrą sprendimą ir ūkininkų turgelių sulauksime pavasarį. 

 

 

Jau seniai žmonės žino, kad maisto pramonėje naudojami genetiškai modifikuoti maisto produktai, kad į maistą dedami konservantai, kad apsukrūs verslininkai sugeba padaryti skaniausius patiekalus iš to, ko paprastai žmonės nevalgytų ir išmestų kaip atliekas. Prieš keletą dienų vienoje televizijos laidoje atskleista informacija apie kai kurių maisto produktų gaminimo technologijas dar kartą privertė žmonės susimąstyti apie tai, ką mes valgome. Savo sveikata susirūpinę šiauliečiai vis dažniau skambina į „Šiaulių naujienas” klausdami, kada pagaliau Šiauliuose startuos ūkininkų turgeliai. Žmonės tiki, kad ūkininkų užaugintas ir pagamintas maistas – sveikesnis. 

 

„Nors visais ūkininkais 100 procentų negalima pasitikėti, tačiau vis tiek tikiu, kad jų atvežta vištelė, pienelis bus tikrai sveikesnis už tą, kurį pardavinėja parduotuvėje. Kita vertus, geriau jau savus palaikyti ir saviems ūkininkams mokėti, nei pirkti lenkišką ar iš kitos šalies atvežtą produkciją. Tik turgelių Šiauliuose vis dar nesulaukiame, nors apie tai kalbama jau seniai”, - paskambinęs į „Šiaulių naujienas” kalbėjo šiaulietis Pranas.

 

Iš tiesų maždaug prieš metus ūkininkai mynė takus į Šiaulių miesto savivaldybę, derino ūkininkų turgelių vietas. Praėjusių metų balandį miesto Taryba patvirtino vietas bei laiką, kur ir kada ūkininkai galės prekiauti. Ūkininkai glausis prie prekybos centrų Žuvininkų gatvėje 5, Krymo gatvėje 28, Tilžės gatvėje 225, prie prekybos centro „Senukai”, Lyros gatvėje 13, prie „Aido” prekybos centro, Aido gatvėje 12C.

Numatytose vietose ūkininkai prekiauti galės nuo 9 iki 19 valandos. Kiekvieną dieną bus prekiaujama vis kitoje vietoje. 

Ūkininkai prašė leisti prekiauti ir miestui priklausančioje aikštelėje prie prekybos centro Rūdės gatvėje bei Prisikėlimo aikštėje. Dėl Rūdės gatvės aikštelės valdininkai dar derisi ir panašu, kad čia ūkininkai galės prekiauti atsivežtomis gėrybėmis. Tačiau valdininkai jokiu būdu nenori leisti prekiauti Prisikėlimo aikštėje. 

„Nemanau, kad Prisikėlimo aikštė - ta vieta, kurioje reikia prekiauti pomidorais ar agurkais. Mano nuomone, pirmiausia reikia išvystyti prekybą ten, kur jau numatytos vietos, o paskui žiūrėsime”, - sakė Savivaldybės Ekonomikos skyriaus vedėjas Stanislovas Gurėjevas. Ekonomikos skyriui dabar pavesta koordinuoti ūkininkų turgelių veiklą. 

 

 

Kodėl ūkininkai žiemą neprekiauja turgeliuose? Priežastis paprasta: pasirodo, miesto valdžia ūkininkams prekiauti turgeliuose leido tik balandžio-lapkričio mėnesiais. 

 

„Taryba nusprendė, kad prekiauti žiemą negalime. Juk žinote, kad turgeliuose norintys prekiauti ūkininkai turi investuoti nemažai lėšų į įrangą. Kai prekiauti leidžiama ne visus metus, tada pailgėja įrangos atsiperkamumo laikas. Pavyzdžiui, naudoti automobiliai su sanitarine įranga kainuoja apie 5-6 tūkstančius eurų. Ūkininkui tai – didelė investicija, o kai prekiauti galima ne visus metus, ūkininkas pasiskaičiuoja ir pasižiūri, ar jam apsimoka”, - sakė ūkininkų turgelių iniciatorius Šiauliuose ūkininkas Ritas Kvietkus. 

 

„Šiaulių naujienoms” ūkininkas pažymėjo, kad su Šiaulių miesto savivaldybe dabar vyksta diskusija ir derybos. R. Kvietkus tikisi, kad greitu laiku biurokratinės kliūtys bus išspręstos ir ūkininkai turgeliuose galės prekiauti ištisus metus. 

 

„Miesto valdžios prašome leisti prekiauti ištisus metus. Be to, prašome prekiauti Prisikėlimo aikštėje. Juk čia dar senų senovėje buvo prekybinė vieta. Tačiau Savivaldybės valdininkai pasisako prieš tokį mūsų norą. O juk sostinėje pačiame centre veikia ūkininkų turgeliai. Ir Kaune – Rotušės aikštėje prekiauja. O Šiauliuose ūkininkų į centrą įsileisti valdžia nenori”, - pažymėjo R. Kvietkus. 

 

Anot R. Kvietkaus, ūkininkų bendravimą su miesto valdžia sunkina ir tai, kad vieną kartą šį klausimą kuruoja vienas skyrius, kitą kartą – jau kitas. 

„Mėtosi jie patys. Iš pradžių viską sprendė Sanitarijos skyrius, po to perdavė Architektūros ir urbanistikos skyriaus specialistams. Dabar kuruoja Ekonomikos skyrius. Deriname su vienais, po to vėl su kitais. Rašėme raštus ir administracijos direktoriui. Žiūrėsime, kaip čia viskas išsispręs”, - sakė R. Kvietkus. 

 

Savivaldybės Ekonomikos skyriaus vedėjas S. Gurėjevas atkerta, esą ne miesto valdžia apribojo prekybos laiką, kad patys ūkininkai prašė nustatyti tokį prekybos laiką. 

 

„Vieną kartą jie prašo vieno, kitą kartą – kito. Vasario mėnesio Tarybos posėdyje politikams pristatysime ūkininkų prašymus leisti prekiauti visus metus. Jei Taryba pritars, ūkininkų turgeliai galės startuoti jau kovo mėnesį. Tarybos valiai paliksime ir ūkininkų prašymą leisti prekiauti Prisikėlimo aikštėje. Jei politikai pritars, galės prekiauti ir Prisikėlimo aikštėje”, - sakė S. Gurėjevas. 

 

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas, besidomintis senąja Šiaulių miesto istorija, parašęs ne vieną knygą apie Šiaulius Vilius Puronas primena, jog dabartinė Prisikėlimo aikštė buvo Turgaus aikštė ir būtent čia nuo senų senovės prekiavo turgaus prekeiviai. 

 

„Ši aikštė „pagimdė” Šiaulius. Juk ji buvo pagrindinis miesto ir visos Šiaulių ekonomijos centras”, - primena V. Puronas. 

 

Miesto savivaldybėje dirbantis V. Puronas pažymėjo, kad valdininkai neturėtų kategoriškai atmesti ūkininkų prašymo Prisikėlimo aikštėje organizuoti turgelius. 

 

„Sutinku, kad Prisikėlimo aikštė turi būti reprezentatyvi. Tačiau reprezentuoti galima ir ūkininkų turgeliais. Žinoma, „balagano” daryti negalima – reikia nustatyti tvarką, apibrėžti, kad ūkininkai prekiautų taip, kaip numatyta, ir nesuterštų bendro miesto vaizdo. Galima padaryti eksperimentą ir nustatyti, kad ūkininkams leisime čia prekiauti metus, dvejus ar trejus. O paskui žiūrėsime – pasiteisino ar ne. Gal po kelerių metų turėsime kitų idėjų, kaip sutvarkyti Prisikėlimo aikštę, kaip ją prikelti. O gal pamatysime, kad turgeliai čia puikiai prigijo. Kol neturime kitų idėjų, nematau kliūčių, kodėl turėtume neįsileisti ūkininkų turgelių. Jei jie patys nori – nustatykime tvarką ir leiskime. Nieko nedarome, nes esame asilai. Kartais labai gaila, kai lengvai įgyvendinamas idėjas uždusina valdininkai”, - pažymėjo V. Puronas.