49 proc. Šiaulių regiono šeimų teigia esančios finansiškai neapsaugotos, tačiau tai yra vienas mažiausių rodiklių Lietuvoje. Apibendrintais duomenimis, savo šeimas finansiškai neapsaugotomis įvardijo 53 proc. mūsų šalies gyventojų, o papildomų lėšų, netekus vieno iš šeimos maitintojų ar dėl kitos nelaimės praradus dalį pajamų, neprireiktų mažiau nei dešimtadaliui šeimų. Tai parodė vieno šalies komercinio banko užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta sutuoktinį ar partnerį turinčių Lietuvos gyventojų apklausa.

Tik 6 proc. Šiaulių apskrities gyventojų nurodė, kad nutikus skaudžiai nelaimei jų šeimai neprireiktų papildomų lėšų, nes pakaktų gaunamų pajamų. Visi kiti turėtų pasitelkti papildomus finansinius šaltinius – 31 proc. šiauliečių teigė turintys santaupų, 28 proc. parduotų turtą, pavyzdžiui, automobilį, dalį žemės, būsto, akcijas, o 18 proc. šio regiono šeimų naudotųsi gyvybės draudimo išmokomis. „Įdomu tai, kad Šiaulių apskritis aplenkė Vilnių, nors vidutinis darbo užmokestis sostinėje yra didesnis. Tai parodo, kad auganti finansinė apsauga nebūtinai yra susijusi su didesnėmis pajamomis. Veikiau ją lemia gebėjimas sistemingai kaupti finansinį rezervą“, – tyrimo rezultatus komentuoja apklausos užsakovai.
Tyrimas rodo, kad labiausiai finansiškai apsaugotos yra Klaipėdos, Kauno ir Marijampolės apskrityse gyvenančios šeimos, o neapsaugotos – Tauragės, Utenos, Telšių ir Alytaus regionuose. „Apskritai, mažesniuose miestuose situacija yra prastesnė – čia 57 proc. šeimų teigia esančios finansiškai neapsaugotos. Didžiuosiuose miestuose šis skaičius kiek mažesnis – vidurkis siekia 48 procentus“, – sakoma pranešime.
23 proc. Šiaulių apskrityje gyvenančių šeimų teigė, kad nelaimės atveju būtų priverstos skolintis, jeigu staiga netektų reikšmingos dalies pajamų. „Šiauliečių situacija, lyginant šalies mastu, nėra kritiška. Apžvelgę bendrus rezultatus matome, kad mažesniuose miestuose skolintis būtų priversti net 44 proc. šeimų. Tai išties nerimą keliantis skaičius, nes prisiimdamos papildomus finansinius įsipareigojimus tokios šeimos taptų dar labiau pažeidžiamos, – pažymima pranešime. – Tuo tarpu didžiuosiuose miestuose tokių šeimų mažiau. Čia žmonės turi daugiau finansinių šaltinių, kuriais galėtų pasinaudoti nelaimės atveju, taip pat ir plačiau naudojasi gyvybės draudimo suteikiama apsauga.“

„Šiaulių naujienų“ informacija