Tuberkuliozės simptomai – užsitęsęs kosulys, skrepliavimas, sukilusi temperatūra, prakaitavimas, svorio kritimas.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Akvilė PUŠINSKAITĖ
Pasaulio tuberkuliozės dieną sveikatos institucijos stengiasi kuo daugiau ir geriau informuoti visuomenę apie šią ligą. Šiaulių visuomenės sveikatos biuro (ŠVSB) duomenimis, visame pasaulyje tuberkuliozė diagnozuojama maždaug 9 mln. žmonių per metus – tai labai didelis skaičius. Esant tokiam mastui sergančiųjų liga turi atvirus kelius toliau plisti ir nemažinti savo apimčių.
Sergamumas Lietuvoje ir Šiauliuose
Lietuvoje sergamumas tuberkulioze po truputį mažėja, tačiau didesnis sergamumas išlieka toks pats – vyrai šia liga serga dažniau. 2013 m. užfiksuoti 1035 nauji plaučių tuberkuliozės atvejai ir 19 ekstrapulmoninės tuberkuliozės atvejų, o 2012 m. – 1048 plaučių tuberkuliozės atvejai ir 27 ekstrapulmoninės tuberkuliozės atvejai.
ŠVSC duomenimis, sergamumo atvira plaučių tuberkulioze rodiklis Šiaulių apskrityje laikosi panašiame lygyje: 2013 m. – 4,3 atv./10 tūkst. gyventojų, 2014 m. – 4,1 atv./10 tūkst. gyventojų, tačiau tuberkuliozė vis dar išlieka aktualia socialine ir visuomenės sveikatos problema.
Daugėja kliniškai sunkesnių ar vaistams atsparių formų. Sergantys kaimo gyventojai, ypač vyrai, vengia lankymosi pas gydytojus.
Aukščiausi sergamumo rodikliai yra Pakruojo rajone 6,2 (2013 m.) ir 8,2 (2014 m.). Sergamumas Kelmės rajone išaugo nuo 4,2 iki 6,3 10 tūkst. gyventojų. Stebimas asocialių asmenų ypač kaimo vietovėse sergamumo plaučių tuberkulioze didėjimas. Šiaulių rajone 2014 metais atvira plaučių tuberkulioze susirgo 1 moksleivė ir 1 studentė.
Šiaulių mieste 2014 m. iš 28 susirgusiųjų atvira plaučių tuberkulioze yra 3 medicinos darbuotojai, 1 mokytoja ir 1 gimnazistas. Nuo tuberkuliozės apskrityje 2013 m. mirė 3 asmenys, 2014 m. – 8 asmenys.
Tuberkuliozė – pavojinga plaučių liga
Tuberkuliozė – viena labiausiai paplitusių užkrečiamųjų infekcinių ligų, o blogiausia tai, kad kai sergantys asmenys piktybiškai nesigydo šios ligos, jie skleidžia mikrobakterijas tarp sveikų žmonių. Vienas asmuo, sergantis atvirąja plaučių tuberkulioze, gali užkrėsti 25–35 sveikus asmenis. Kaip galima užsikrėsti? Kai sergantysis kosti, čiaudėja, juokiasi, kalba. Tuberkuliozės mikrobakterijos į aplinką patenka per smulkius oro purslelius ir lašelius, todėl didžiausia tikimybė užsikrėsti – dažnai bendraujant su sergančiuoju.
Šiaulių visuomenės sveikatos centro (ŠVSC) duomenimis, ne visi asmenys, turėję kontaktą su tuberkulioze sergančiu asmeniu, būtinai susirgs šia liga – kas trečias pasaulio gyventojas yra užsikrėtęs šia infekcija, tačiau jų imuninė sistema yra pakankamai stipri susidoroti su į organizmą patekusia mikrobakterija.
Savaime aišku, kad ne kiekvienas turi stiprų imunitetą, todėl ir galimybė susirgti tuberkulioze padidėja. Pasak ŠVSC specialistų, imuniteto atsparumą mažina netinkama mityba, pervargimas, neigiamos emocijos, stresas, lėtinės plaučių, skrandžio ligos, cukrinis diabetas, onkologinės, endokrininės sistemos ligos, nesaikingas alkoholio vartojimas, rūkymas. Taip pat tikimybę susirgti didina prasta asmens ir aplinkos higiena, kenksmingi faktoriai darbo aplinkoje, darbas sveikatos priežiūros srityje, senėjimas bei su juo susijusios ligos, artimas kontaktas su sergančiu asmeniu, chemoterapija, ŽIV infekcija, nėštumas ir kita.
Negydoma tuberkuliozė gali baigtis mirtimi
Respublikinės Šiaulių ligoninės Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikos II tuberkuliozės skyriaus vedėja gydytoja pulmonologė Virgainė Bielskienė sako, kad pagrindiniai tuberkuliozės simptomai – tai kosulys, skrepliavimas, sukilusi temperatūra, prakaitavimas, svorio kritimas. Tačiau visų šių simptomų gali ir nebūti – štai kodėl ši liga yra gana klastinga.
„Iš tikrųjų daliai žmonių mes tuberkuliozę randame atlikdami profilaktinius tyrimus, darydami rentgenogramas. Tai, aišku, nedidelės formos, o dalis žmonių iš tikrųjų kosti ir skrepliuoja, galvodami, kad tas kosulys ir skrepliavimas yra dėl rūkymo ir tiesiog nekreipia į tai dėmesio“, – sako gydytoja pulmonologė.
Ji pastebi, kad išvardyti simptomai būdingi ir kitoms plaučių ligoms, pavyzdžiui, lėtiniam bronchitui ar plaučių uždegimui. Svarbiausia – esant bet kokiems panašiems simptomams, būtina kreiptis į gydytoją ir išsiaiškinti, ar šie simptomai nėra rimtesnių ligų pranašai.
Sergančiajam tuberkulioze gali atsirasti pleuritas (krūtinplėvės uždegimas), kraujavimas, pneumotorakasas (plaučio plyšimas). Didžiausia bėda iškyla tada, kai tuberkuliozė gydoma netinkamai – tada ji tampa atspari vaistams. Atspariąją vaistams tuberkuliozę išgydyti sunku – tai reikalauja ir daugiau laiko, ir daugiau kaštų. Jeigu tuberkuliozė gydoma tinkamai ir vaistai padeda – asmuo pasveiksta maždaug per 6 mėnesius, tuo tarpu atspari vaistams tuberkuliozė išgydoma per 2 metus ar daugiau.
„Gydymo pradžioje, be abejo, izoliacija yra būtina, o tuomet, kai pacientas nebeskiria tuberkuliozės mikrobaterijų, jis gali gydytis ir ambulatoriškai“, – sako V. Bielskienė.
Ar tuberkuliozė kada nors išnyks? Pasak gydytojos pulmonologės, reikia būti optimistais ir galvoti, kad ši liga išnyks. Pasaulinės gairės rodo, kad atrandami nauji vaistai, daug dirbama naujų išradimų sferoje – visa tai turėtų padėti išnaikinti tuberkuliozę. O kol kas sergamumas sunkiai mažėja, nes pirma – gydymo procesas yra gana ilgas, antra – sergančiųjų požiūris dažnai yra netinkamas ir asmuo nesigydo. Jeigu žmogus nesigydo, tai tuberkuliozė progresuoja ir jo laukia mirtis.
