Mykolas DEIKUS

Teismas atskleidė aferą, kurios nenorėjo įžvelgti Šiaulių apygardos prokuratūra ir akis užmerkė Šiaulių savivaldybės vadovai. Istorijoje, kuri siekia buvusio Šiaulių mero Alfredo Lankausko laikus, mirga pažadų gyventojams netesėjusio dabartinio Šiaulių mero Genadijaus Mikšio bei viešąjį interesą atsisakiusio ginti, dabar jau buvusio Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro Anatolij Mirnyj ir kitų veikėjų pavardės.

Šiaulių miesto apylinkės teismas patenkino Draugystės pr. 10 daugiabučio gyventojų skundą, kuriame jie prašė panaikinti buvusio Šiaulių apygardos prokuroro A. Mirnyj sprendimą atsisakyti ginti viešąjį interesą. Gyventojai prokuratūros reikalavo teismo keliu ginant viešąjį interesą panaikinti kvartalo tarp Draugystės pr., Vytauto gatvės ir Dainavos tako detalųjį planą, pagal kurį nuosavybė į žemę buvo atkurta tiesiog daugiabučio kieme.

Prokuratūra sprendimą dar gali apskųsti, tačiau iš byloje surinktos medžiagos aiškėja, koks teisėsaugos ir valdžios plentvolis traiškė gyventojų interesus.

Gyventojų bėdos prasidėjo dar 1999-aisiais, kai Šiaulių meru dirbo dabartinis Šiaulių miesto tarybos narys, liberaldemokratas, dvi konservatorių partijas pakeitęs Alfredas Lankauskas. Teisme konstatuota, kad pažeidžiant tuo metu galiojusias tvarkas ir gyventojų interesus A. Lankausko vadovaujama Taryba  patvirtino jau minėtą detalųjį planą. 

Gyventojų kieme, po langais, suformuoti du sklypai – juose, kaip kompensacija už mieste turėtą žemę, atkurta nuosavybė. Netrukus kieme pasirodė darbininkai, nušlavė vaikų žaidimo aikšteles, išardė automobilių stovėjimo aikštelę, iškirto kaimynų sodintus medžius ir pradėjo statybas. 

Supratę, kad dalis teritorijos jau prarasta, žmonės pabandė atsikovoti dar vieną likusį neužstatytą sklypą ir išgelbėti bent dalį medžių. Prasidėjo ilga kelionė po valdiškas ir teisėsaugos instancijas. 

Gyventojams atstovaujanti Martina Martinaitienė teigė, jog prasidėjus statyboms nuvyko pas dabartinį miesto merą Genadijų Mikšį, tuo metu vadovavusį Savivaldybės administracijai. „Miesto meras Genadijus Mikšys pažadėjo klaidą ištaisyti, tačiau nieko nepadarė, o vėliau paaiškėjo, kad vienas sklypas yra to paties Mikšio“, - teisme teigė moteris. (Minėtas aplinkybes raštu, kaip jis pageidauja pastaruoju metu, paprašėme paaiškinti paties mero, tačiau vakar atsakymo nesulaukėme, nors apie klausimus buvo įspėti ir Savivaldybės darbuotojai, - aut. past.).

Apie pažadus pagelbėti gyventojams liudija ir G. Mikšio atsakymas Seimo nariui Valerijui Simulik. „Šiaulių miesto savivaldybės administracijos planuose nėra numatytas šio kvartalo detaliojo plano koregavimas, nors 2004-2005 m. buvo svarstyta galimybė išpirkti žemę iš savininkų, apie ką buvo užsiminta Jūsų pridedamuose raštuose“, - prieš trejus metus rašė meras G. Mikšys. O argumentai, kodėl nereikia išpirkti žemės, prieštarauja kitiems mero žingsniams. Neva žemę paimti visuomenės poreikiams mieste po daugiabučio langais negalima, nes čia jokių visuomenės poreikių nėra. Ir beveik tuo pat metu G. Mikšio vadovaujama Taryba visuomenės poreikiams išpirko žemę Daušiškėse (su mero artimųjų sklypais). Ir nupirko maždaug 20 hektarų daugiau negu įstatymai leidžia. 

Keistokas visuomenės poreikių supratimas, ar ne?

Gyventojus atstūmė ir Šiaulių apygardos prokuratūra. Teismo sprendime rašoma, jog iš prokuratūros surinktos medžiagos matyti, kad visuomenė nebuvo tinkamai informuota apie detaliojo plano svarstymą – svarstyme dalyvavo tik pretendentai į sklypus. Savivaldybė prieš rengdama detalųjį planą visuomenei svarstyti turėjo pateikti planuojamos teritorijos raidos programą. Konstatuota, kad prokuratūros surinktoje medžiagoje apskritai nėra duomenų, kad buvo įgyvendinti įstatyme numatyti reikalavimai.

Atestuoto Teritorijų detaliojo plano, projektų priežiūros vadovo Antano Plaipos paaiškinimai teisme rodo, kad rengiant detalųjį planą buvo pažeistos daugiabučio gyventojų teisės, planavimo taisyklės ir pan. Kitaip tariant, pažeidimai akis bado, tačiau tyrimą atlikusi prokurorė Roma Timofejavienė nusprendė neginti viešojo intereso teisme. 

Teismas konstatavo, kad neišsamiai ištyrė gyventojų skundą ir priėmė nepagrįstą išvadą. O tuometinis Šiaulių apygardos vyriausiasis prokuroras A. Mirnyj (vėliau „ištremtas“ į Kelmę) nepagrįstai, be jokio teisinio pagrindo nusprendė nenaikinti savo pavaldinės sprendimo. 

Maža to. Panašu, jog prokuratūra nuo teisėtvarkos ėmėsi ginti galimai savo tarnyba piktnaudžiavusius Šiaulių savivaldybės darbuotojus ir vadovus. Dėl prašymo ištirti jų veiklą apskritai nepriėmė jokio procesinio dokumento, todėl gyventojai net neturėjo ką apskųsti.

Tiesa, tyrimą atnaujinti įpareigojęs teismas nesigilino, ar prokurorai tokius sprendimus priėmė gindami privačius interesus, teisinio „mažaraštiškumo“ ar kitų priežasčių.