Pasak Šiaulių  etnokultūros draugijos pirmininko Mykolo Žalneravičiaus, veiklą plėtoti trukdo finansavimo nebuvimas. Tai didžiausia problema, su kuria susiduriama.

Romualdas BALIUTAVIČIUS

„Gyvuojame nuo 1996 metų, - sako Šiaulių etnokultūros draugijos pirmininkas Mykolas Žalneravičius. - Tikslas – puoselėti etnokultūrą. Pagal išgales organizuojame šventes, pradedant nuo Trijų karalių, Užgavėnių... O kol draugijos būdavo labiau remiamos, organizuodavome festivalius. Pamažu didėjo iki tarptautinių folkloro festivalių. Mes buvome pradininkai. Dabar čia sukasi dideli pinigai, išsiplėtė dalyvių geografija, o tuomet apsieidavome kukliau ir kolektyvų mažiau atvykdavo. Dabar šias funkcijas perėmė iš mūsų miestas”.

Anot M. Žalneravičiaus, tokią draugiją be Šiaulių dar turi Vilnius. Į  veiklą įtraukiami kultūros centro kolektyvai, ansambliai. O viskas laikosi tik pačių etnokultūrininkų entuziazmo, laiko ir lėšų dėka: valdžios finansavimo seniai nebegauna.

„Buvo laikas, kai skirdavome dėmesio ir Šiauliuose gyvenančioms tautinėms mažumoms. Kasmet vykdavo renginiai „Susiburkim kartu”.  Gal koks trylika jų buvo organizuota. Tai visų tautinių mažumų susiėjimai, pristatant savąją kultūrą, dainas, šokius. Vėliau viskas nutrūko, o priežastis vis ta pati – finansavimas. Be nieko – nieko ir nepadarysi”, - teigia M. Žalneravičius.

Pašnekovo nuomone, yra ir didelių norų, ir sumanymų, tačiau vyriausybė visgi turėtų tam skirti daugiau dėmesio. Dabar dažnai tenka girdėti valdininkų pasakymą: Jeigu jums patinka – darykite. Rašykite projektus”. Tuo viskas ir apsiriboja. „Ir darome, kiek pajėgiame. Galėtume nuveikti didelius darbus, jeigu mus kas remtų”, - sako jis.

Liepos dešimtą  etnokultūrininkai vyksta paminėti Durbės mūšio metinių. Kartu vyksta koncertuoti ir keli miesto kolektyvai. Renginį organizuoja Telšių žemaičių kultūros centras, žada taip pat prisijungti ir latviai.