Nežinia, kaip kituose šalies miestuose, tačiau laisvuose ir nepriklausomuose (nuo proto?) Šiauliuose bukų nomenklatūrininkų sprendimų negali pakeisti ne tik mažas žmogus, bet kartais – ir didelis „viršininkas“ – visi skundai atsimuša kaip žirniai į sieną. Gerai, kad dar yra sostinė, kuriai Šiaulių nomenklatūrininkai – ne šventi stabai. Bet apie viską – nuo pradžių.
„Šiaulių naujienose“ rašėme apie „genialią“ miesto Savivaldybės protų idėją įkurdinti ūkininkų turgelius automobilių stovėjimo aikštelėse prie kai kurių prekybos centrų. Viena iš jų – mašinų stovėjimo aikštelė Lyros gatvėje, esanti prie prekybos centro „Kubas“. Įsivaizduokite: sausakimšoje mašinų stovėjimo aikštelėje į visas puses zuja automobiliai, o tarp jų nardo pirkėjai su bulvių maišais ir šviežių morkų ryšulėliais. Visi – ir ūkininkai, ir pirkėjai – džiaugiasi galėdami iki valiai prisiuostyti išmetamųjų dujų. O kur dar taip trokštamo adrenalino dozė! Juk iš visų pusių tyko pavojai, automobiliai manevruoja, važiuoja atbuline eiga... Jeigu nė vienas neužvažiuos, tai bent jau koks piktas vairuotojas tikrai iškeiks. Beveik kaip linksmieji kalneliai – tik žymiai daugiau „kaifo“. Praktiškai naujas atrakcionų parkas, kurio Šiauliuose praktiškai neturime, nes centriniame parke stovinčius surūdijusius gremėzdus per drąsu būtų vadinti atrakcionų parku.
Savivaldybės išminčiams nė motais buvo ne tik žmonių saugumas ir sveikata, bet ir šalyje galiojantys įstatymai. Juk parduotuvėms ir prekybos centrams leidžiama atsidaryti tik tuomet, kai įrengiama pakankamai automobilių stovėjimo vietų. Parduotuvės jau dirba, o valdžia staiga sumano atimti dalį automobiliams sustoti skirtų vietų ir ten pastatyti ūkininkus su savo daržovėmis, nors aikštelė yra visiškai ne prekybai skirta vieta. Juk jeigu prekybos centrų darbuotojai visas savo prekes išsineštų ir išdėliotų mašinų stovėjimo aikštelėse, tikrintojai bemat atlėktų ir išrašytų baudas.
Žmones po automobilių ratais išgrūdusi miesto valdžia nė piršto nepajudino, kad bent kažkiek pagerintų prekybos sąlygas kituose mažuose turgeliuose, nuo seno veikiančiuose mieste, nes jie atrodo tiesiog kraupiai, prekeiviai lyjant ir sningant stovi po atviru dangumi, prekes dėlioja vieni tiesiog ant žemės, kiti – ant atsineštų dėžių. Bet pastatyti stoginę – valdžiai, matyt, per smulkus biznis: čia net „atkato“ normalaus nepaprašysi... Geriau tegul toliau prekiauja šiukšlyne, o kad nesakytų, jog valdžia juos pamiršo, – tegul keliauja į mašinų stovėjimo aikšteles ir ten išsidėlioja savo prekes tarp dūzgiančių automobilių. Štai tokia miesto valdžios meilė ir rūpestis ūkininkais bei jų užaugintas daržoves norinčiais pirkti šiauliečiais.
Akivaizdu, kad šis Savivaldybės gudročių sprendimas ne tik prasilenkia su šalies įstatymais, bet ir apskritai kelia pavojų žmonių saugumui. Tačiau įstatymai surėdyti taip, kad eilinis miestietis negali apskųsti tokio sprendimo teismui – valdžiažmogiai iš anksto pasirūpino, kad eiliniai piliečiai būtų bejėgiai apginti savo teises.
Eiliniai miestiečiai savęs apginti negali, bet juk mes turime reiklųjį Savivaldybės prievaizdą – Vyriausybės atstovą Šiaulių apskrityje Joną Novogreckį. Tas tai jau tikrai neleis Savivaldybės ponams ir ponioms skriausti gyventojų ir nusiųs reikalavimą atšaukti neprotingą sprendimą – tai jo duona kasdieninė, už kurią gauna riebų atlyginimą. Bet griežtasis Savivaldybės prievaizdas net nekriuktelėjo, todėl jo darbo ėmėsi Seimo narys Valerijus Simulikas (įdomu, gal ir atlyginimu ponas Jonas norės pasidalyti?).
Kas neleidžiama jaučiui, tas leidžiama Jupiteriui: jeigu eiliniai piliečiai neturi teisės kreiptis į teismą ir paprašyti, kad šis įvertintų tokio Savivaldybės sprendimo teisėtumą, tai tokią teisę įstatymai suteikia Seimo nariams. Valerijus Simulikas nusprendė pats apginti šiauliečius ir ilgai nelaukęs kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, kurio paprašė įvertinti, ar Savivaldybės valdžiažmogių sprendimas neprieštarauja šalies įstatymams.
Šiaulių apygardos administracinis teismas tą pačią dieną suraitė nutartį, kad Seimo nario prašymo nenagrinės. Vienas iš teismo motyvų buvo tas, kad ūkininkai mašinų stovėjimo aikštelėse galės prekiauti tik nuo šių metų birželio 1 dienos, o dabar dar neprekiauja. Galima pamanyti, jog iki to laiko automobilių stovėjimo aikštelėse nebeliks mašinų arba jų išmetamosios dujos kvepės levandomis... „...pats procesas iš esmės būtų beprasmis“, - nutarė Šiaulių apygardos administracinis teismas, atsisakydamas priimti V. Simuliko prašymą. Tai turbūt reikėtų suprasti, kad Šiaulių teismas nemato prasmės ginti šiauliečius nuo neteisėtų valdžios sprendimų?
Visa laimė, kad pasaulis Šiauliais nesibaigia. Seimo narys V. Simulikas toliau dirbo Vyriausybės atstovo Jono Novogreckio darbą ir Šiaulių apygardos administracinio teismo nutartį apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Ir ką jūs manote? Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas praėjusią savaitę neskundžiama nutartimi pripažino, kad Šiaulių teismui pritrūko... protingumo. Juk nesvarbu, kada įsigalios leidimas ūkininkams šmirinėti tarp automobilių, nes sprendimo įsigaliojimo data netrukdo nagrinėti jo teisėtumo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino Šiaulių apygardos administracinio teismo nutartį ir įpareigojo Seimo nario prašymą nagrinėti iš naujo.
Ar dabar jau galėsime tikėtis teisingumo iš teismo, kuris ką tik buvo nupjovęs grybą? Juk nė vienam teisėjui dėl sprendimų, prasilenkiančių su protingumo kriterijumi, nebus pritaikyta jokia drausminė nuobauda ir prezidentė Dalia Grybauskaitė nepabars.
Pamąstykime logiškai: gal teisėjui, kuris priimdamas sprendimą nesugeba vadovautis protingumo kriterijumi, iš viso ne vieta dirbti teisme, iš kurio visa visuomenė tikisi bent jau protingų sprendimų. O jeigu teisėjas, rašydamas sprendimą, tyčia nesivadovauja protingumu, tada jis turėtų būti baudžiamas. Ir baudžiamas taip griežtai, kad antrąkart nebenorėtų.



