Paskelbta Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) statistika rodo, kad praėjusiais metais Lietuvoje iš viso užregistruotas 141 naujas užsikrėtimo žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) atvejis – 90 vyrų ir 51 moteris. Atrodo, kad galima džiaugtis – užsikrėtimo atvejų mažiau negu 2013 m. (177 atvejai). Nors užsikrėtimų atvejų mažėja, ši liga išlieka negailestinga – ŽIV užsikrečia ir jaunuoliai.

Akvilė PUŠINSKAITĖ

AIDS – paskutinė ŽIV stadija
ŽIV pažeidžia žmogaus imuninę sistemą, saugančią organizmą nuo įvairių infekcijų. Šis virusas sukelia ŽIV ligą, kurios paskutinė stadija yra AIDS – įgytas imuniteto nepakankamumo sindromas.
Nors informacija skleidžiama per įvairiausius kanalus, kai kurie vis dar tapatina ŽIV ir AIDS, tačiau tai nėra vienodi dalykai. Žmogaus imunodeficito virusas ŽIV yra mažesnis už bakteriją ir gyvena žmogaus organizmo ląstelėse, naikina baltuosius kraujo kūnelius, kurie atlieka labai svarbų vaidmenį kontroliuojant infekcijas. AIDS – vėlyvoji ŽIV stadija, ji diagnozuojama tada, kai ŽIV galutinai pažeidžia žmogaus organizmo imuninę sistemą ir žmogus suserga sunkiomis lėtinėmis ligomis.
ŽIV labai sunku aptikti organizme – užsikrėtus šiuo virusu, žmogus nejaučia jokių simptomų, tik po kurio laiko gali išsivystyti rimtesnės ligos, kurias aiškinantis aptinkamas ir ŽIV. Efektyviausia pasitikrinimo priemonė – tai specialus specifinis antikūnių tyrimas.
„Antikūnai randami po užsikrėtimo momento praėjus nuo vieno iki kelių mėnesių. Tokie žmonės vadinami infekuotais“, – sako Šiaulių visuomenės sveiktos biuro (ŠVSB) specialistė Asta Ivoškienė.
ŽIV galima užsikrėsti per švirkščiamuosius narkotikus, nesaugius lytinius santykius, per kraują ir motina gali užkrėsti vaiką maitindama krūtimi arba nėštumo metu.

Daugiau užsikrėtusiųjų ŽIV – vyrai
ULAC duomenys rodo, kad vyrai kone dvigubai daugiau užsikrėtė ŽIV negu moterys. Kyla klausimas – kodėl taip yra? Pasaulio kontekste Lietuva ilgą laiką išsiskyrė tuo, kad čia ŽIV labiausiai plito per švirkščiamuosius narkotikus, sako A. Ivoškienė.
„Tai prielaida būtų tokia, kad daugiau vyrų naudoja švirkščiamuosius narkotikus. Dabar pastaraisiais metais apsivertė šie skaičiai – jie kito iš esmės, nes ŽIV pradėjo smarkiai plisti per lytinius santykius. Daugiausiai per homoseksualius, o jau paskui, kai jau žmonės yra užsikrėtę infekcija, žmonės užsikrečia ir per heteroseksualius santykius“, – sako A. Ivoškienė.
Pasak jos, dar viena galima prielaida – tai, kad moterys turi didesnę atsakomybę ir labiau saugosi lytinių santykių metu. Kadangi moterys saugosi nuo nepageidaujamo nėštumo, tai automatiškai saugosi ir nuo lytiškai plintančių infekcijų.

Gydymas gali išgelbėti nuo AIDS
„Gydymas yra specifinis – žmogus gydomas antivirusiniais vaistais ir kuo anksčiau nustatoma infekcija organizme, tuo geresni gydymo rezultatai. Šis gydymas pakankamai sėkmingas, jeigu laikomasi gydymo rekomendacijų. Pasaulyje yra nemažai žinomų žmonių, kurie yra užsikrėtę ŽIV ir ilgą laiką gana kokybiškai gyvena“, – sako A. Ivoškienė.
Antivirusiniai vaistai slopina viruso dauginimąsi organizme – kuo mažiau šio viruso yra, tuo vėliau susergama AIDS. Pasak A. Ivoškienės, galbūt įmanoma ir visą gyvenimą nesusirgti AIDS, jeigu pakankamai anksti ir efektyviai žmogus būtų gydomas. Žinoma, tai priklauso ir nuo individualių organizmo savybių.
„ŽIV – tai liga visam gyvenimui, kol kas ji neišgydoma. Tai yra lėtinė liga, su kuria tu gyveni visą gyvenimą, ir jeigu žmogus tinkamai gydomas, tai galima su ja gyventi“, – sako A. Ivoškienė.

2014 m. statistika
ULAC duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje užregistruotas 141 ŽIV atvejis. Nauji ŽIV infekcijos atvejai pernai užregistruoti visose apskrityse, tačiau pusėje (Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Alytaus, Tauragės) jų nustatyta mažiau nei 2013 m. Daugiausiai užsikrėtusiųjų užregistruota Vilniaus (37) ir Klaipėdos (33) apskrityse, Kauno – 20, Šiaulių – 16, Telšių – 8, Utenos – 7, Marijampolės – 6, Panevėžio – 5, po 2 atvejus Alytaus ir Tauragės apskrityse. 2014 m. Lietuvoje ŽIV infekcija diagnozuota penkiems užsieniečiams.
Daugiausiai užsikrėtusiųjų ŽIV pernai buvo nustatyta 30–34 metų asmenų amžiaus grupėje; jauniausiam pacientui – 17 metų (neskaitant dviejų kūdikių), vyriausiam – 68 metai.
Pagal užsikrėtimo būdą, 2014 metais 27 proc. (38 asmenys) ŽIV užsikrėtė vartodami švirkščiamuosius narkotikus, 54,6 proc. (77) – lytinių santykių metu, iš kurių 46,8 proc. (66) – heteroseksualių ir 7,8 proc. (11) – homoseksualių santykių metu. 17 proc. (24 asmenų) – užsikrėtimo būdas nenustatytas ir tai mažiau nei užpernai.
2014 m. užregistruoti du ŽIV perdavimo iš motinos vaikui atvejai Vilniaus apskrityje. Iš viso Lietuvoje nustatyti penki ŽIV infekuoti vaikai, užsikrėtę nuo ŽIV infekuotos motinos. Užsikrėtusiųjų ŽIV infekcija per narkotikų vartojimą pernai užregistruota mažiau nei užpernai. Pastaraisiais metais daugėja užsikrėtusiųjų per lytinus santykius.
Iki šių metų sausio 1 d. iš viso Lietuvoje ŽIV infekcija diagnozuota 2378 asmenims, iš kurių 80 proc. (1902) vyrų ir 20 proc. (476) – moterų. Per pastaruosius penkerius metus, moterų ir vyrų, kuriems nustatyta ŽIV infekcija, santykis sumažėjo daugiau nei dvigubai, t. y. kasmet daugėja ŽIV infekuotų moterų.