Šiaulių apygardos teismo kieme kasdien stovi automobiliai, kurių priekiniai langai apklijuoti tamsinimo plėvelėmis.

Vaido SIMANAUSKO nuotr.

Asta VOLKOVAITĖ

„Ar dabar bus galima automobilio stiklus tamsinti aklinai?” - šiomis dienomis klausia ne vienas vairuotojas.

Praėjusių metų gruodžio pabaigoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo leidimas klijuoti stiklų tamsinimo plėveles ant priekinių šoninių automobilių langų sukėlė nemažai sumaišties ir papildomų klausimų.

Ribojamas laisvas prekių judėjimas

Praėjusių metų gruodžio 28-ąją Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paskelbė, kad draudimas tamsinti automobilių langus plėvele prieštarauja Europos Sąjungos teisei, nes riboja laisvą prekių judėjimą. Tiesa, plėvelės turi atitikti nustatytus reikalavimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė nutarimą, kad galimas administracinės teisės pažeidėjas negali būti laikomas pažeidusiu Lietuvoje taikomus naudojamų kelių transporto priemonių techninius reikalavimus ir juose įtvirtintą draudimą papildomai apdoroti bet kokia plėvele automobilių stiklus, nes šis draudimas prieštarauja Europos bendrijos steigimo sutarčiai.

Teismas pabrėžė, kad Lietuvoje buvo ir yra galima naudoti transporto priemonę su gamykliniu būdu tamsintais stiklais, jei jų laidumas nėra mažesnis už nustatytąjį. Toks pats mažiausias laidumas bus leidžiamas ir plėvele tamsintiems stiklams.

Teismas byloje patenkino apeliacinį skundą, kuriuo vairuotojas prašė panaikinti administracinę nuobaudą, skirtą už automobilio priekinių šoninių langų stiklų tamsinimą šviesos laidumą mažinančia plėvele. Konstatuota, jog nubaudžiant vairuotoją nebuvo tikrinamas langų šviesos pralaidumas.

Tikrina „kišeniniais detektyvais” ir iš akies

„Per praėjusius metus Šiauliuose dėl stiklų tamsinimo nubausta beveik pustrečio šimto vairuotojų. Pažeidėjai sulaukė nuo šimto iki pusantro šimto litų dydžio administracinių baudų. Keliais atvejais pažeidimą pareigūnai nustatė vizualiai”, - teigia Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros skyriaus viršininkas Kęstutis Dičius. Pareigūnas sako, kad beveik visais atvejais stiklų šviesos laidumas matuojamas specialiu sertifikuotu, prieš porą metų gautu prietaisu „Pocket Detective” (liet., - kišeniniu detektyvu). Šio prietaiso paklaida - 2 procentai.

O koks leistinas šviesos laidumas?

„Techniniuose reikalavimuose naudojamoms kelių transporto priemonėms yra nurodyta, kad automobilių stiklų, patenkančių į priekinį vairuotojo matomumo lauką 180 laipsnių kampu, šviesos laidumas turi būti ne mažesnis kaip 75 procentai, 70 procentų – priekinių šoninių bei priekinių durų stiklų”, - teigia K. Dičius. Pareigūnas priduria, kad 100 procentų šviesos laidumo beveik niekada nebūna nustatoma. Esą dažniausiai automobilių stiklai yra daugiau ar mažiau subraižyti.

Anot K. Dičiaus, teisėtvarkos sergėtojai netaiko išimčių užsieniečiams, mėgstantiems tamsintus automobilių langų stiklus. Kitų šalių piliečiai į Lietuvą atvykę su toje šalyje registruotais automobiliais yra taip pat baudžiami bendra tvarka, kaip ir Lietuvos piliečiai.

Surinko dešimtis tūkstančių litų baudų

Dvaro gatvėje esančiame Šiaulių apygardos ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kieme dažnai galima išvysti ne vieną automobilį užtamsintais stiklais. Yra manančių, kad šiais automobiliais į darbą vyksta ne vienas policijos pareigūnas.

Policija praėjusiais metais vien mieste iš vairuotojų kišenių į valstybės biudžetą už langų tamsinimą surinko apie 30 tūkstančių litų baudų.