
Šiaulių apygardos teismui pritrūko įrodymų 83-ejų metų šiaulietį Igną Laucių pripažinti kaltu dėl keturių asmenų šeimos išžudymo prieš daugiau kaip šešiasdešimt metų.
Vaido SIMANAUSKO nuotr.
Asta VOLKOVAITĖ
Kas daugiau kaip prieš šešis dešimtmečius Pakruojo rajone išžudė keturių asmenų šeimą, liko nežinoma. Šioje byloje vienintelis dar gyvas likęs kaltinamasis - 83-ejų metų šiaulietis Ignas Laucius vakar buvo išteisintas. Tokį verdiktą vakar priėmė baudžiamąją bylą išnagrinėjęs Šiaulių apygardos teismas.
Tėvai nužudyti vaikų akivaizdoje
Šiauliečiui I. Lauciui inkriminuotas nusikaltimas žmoniškumui, kuriam Lietuvoje netaikoma senatis. Kraupūs įvykiai, sukrėtę Šiaulių apskrityje esantį Vaigalių kaimą, nutiko 1947-ųjų pavasarį, kai buvo nužudytas šeimininkas Kazimieras Šimkus, jo brolis - Lietuvos partizanas Leonas Šimkus, L. Šimkaus žmona E. Šimkienė bei kirviu užkapota lovoje gulėjusi motina Barbora Šimkienė.
Žudynes matė tuo metu dar mažamečiai buvę L. ir E. Šimkų vaikai. Šešerių buvęs Pranas Šimkus teisme teigė prisimenąs, jog lemtingą dieną jis miegojęs kartu su seserimi, kai jį iš miego pakėlė beldimas į duris, dūžtančio stiklo garsas bei žmonių riksmai. Nors buvo tamsu ir P. Šimkus nesugebėjo gerai įžvelgti įsibrovėlių veidų, prisiminė, jog jie buvo su kepurėmis ir ginkluoti. Berniukas kartu su dvejais metais vyresniu broliu Antanu Šimkumi matė, kaip peršauta jų motina iššliaužė iš kambario ir sustingo ant grindų. A. Šimkaus prisiminimai taip pat buvo ne ką ryškesni. Jis prisiminė, jog į namus įsiveržę civiliais rūbais vilkintys vyrai kalbėjo lietuviškai. A. Šimkui dar įstrigo ir nužudyto dėdės – K. Šimkaus – paskutiniai žodžiai. „Broli, neįsileisk, nužudys”. Tokį jo tėvui adresuotą perspėjimą teigė išgirdęs A. Šimkus. Jam įstrigo į atmintį ir tas momentas, kai tėvas įsibrovėlių prašė jį pribaigti.
Egzekucija – aprašyta knygoje
Apie kraupias žudynes pareigūnams liudijo archyviniai dokumentai bei tremtinių prisiminimų knygose „Šiauriniai vėjai” ir „Ešelono sesės” (kelių autorių knyga, išleista 1994-aisiais, kurioje publikuotos ir Sibire rašytų dienoraščių ištraukos) aprašomi faktai. Juzės Jasvilaitės-Kemeklienės knygoje „Šiaurės vėjai” įvardyti tik kaltininkų inicialai.
Knygoje rašoma, jog panašios žudynės turėjo įvykti ir Montjurgių kaime, tačiau vienai šeimai pavyko prisišaukti rusų kareivius, kurie sulaikė „L”. Šio vyro kišenėje esą buvo rasti du vestuviniai auksiniai žiedai, ant kurių buvo išgraviruota - „Šimkaus Leono ir Emilijos”.
Parodymus pareigūnams dar spėjo duoti ir knygos autorė - J. Jasvilaitė-Kemeklienė. Moteris patvirtino savo knygoje aprašiusi tikrą neišgalvotą istoriją.
Mirė nesulaukęs teismo dienos
Tuo metu, kai buvo nužudyti to paties kaimo gyventojai, šiaulietis dirbo sovietų okupacinės valdžios represinės struktūros pareigūnu, vadinamuoju „liaudies gynėju”. Prokurorų žiniomis, sodyboje, kurioje išžudyti žmonės, vyras lankėsi kartu su vienu „gynėju“, kuris nesulaukęs teismo nuosprendžio iškeliavo Anapilin.
I. Laucius savo kaltę neigė. Kaltinamasis I. Laucius neneigė buvęs „liaudies gynėju”, be teisinosi rūpinęsis dviems jų būriui priklausiusiais arkliais.
Sunkiai vaikštantis kaltinamasis teismo laukė laisvėje, jam buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Vakar į teismą jis atėjo atlydėtas sūnaus.
Teismas: parodymai grįsti prielaidomis
Šiaulių apygardos teismas nusprendė, jog kaltinimai I. Lauciui grįsti kaltinamajame akte nurodytais teiginiais, kurie prieštarauja byloje surinktai medžiagai bei liudytojų parodymams. Teismo nuomone, jie pagrįsti samprotavimais ir prielaidomis.
„J. Jasvilaitės-Kemeklienės parodymai nėra tokie detalūs, kad būtų galima daryti konkrečias išvadas. Šioje byloje Šimkų nužudymo motyvai nenustatyti, o aplinkybė, jog pas įtariamuosius rasti daiktai (vestuviniai žiedai, - aut. past.) neduoda pagrindo manyti, kad jie buvo paimti plėšimo metu”, - apie teismo sprendimą atsiliepė Šiaulių apygardos teismo atstovas ryšiams su visuomene Vytautas Jončas. I. Laucius dėl jam inkriminuoto nusikaltimo buvo išteisintas.
Šis nuosprendis dar negalutinis. Per 20 dienų jis gali būti skundžiamas aukštesnės instancijos teismui. Kaltinimą baudžiamojoje byloje I. Lauciaus atžvilgiu palaikęs prokuroras po nuosprendžio teigė tą padarysiąs.
Nusikaltimai žmoniškumui – sudėtingi
Prokuratūros duomenimis, nuo 1990-ųjų iki šiol teismams perduotos nagrinėti 36 baudžiamosios bylos dėl tarptautinės humanitarinės teisės saugomų žmonių žudymo 49 kaltinamųjų asmenų atžvilgiu.
Apie nusikaltimus žmoniškumui viešai pasisakęs generalinis prokuroras Darius Valys įvardijo, kad pokario laikotarpio nusikaltimai žmoniškumui yra sudėtingi tiek žmogiškąja, tiek teisine prasme. Teigiama, kad atkaklus prokurorų darbas šios kategorijos bylose duoda rezultatų.



