Teisingumo ministerija informuoja, kad asmenys, patyrę žalą dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo neteisėtų veiksmų, gali prašyti atlyginti žalą ne teismo tvarka – įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į Teisingumo ministeriją arba paduoti ieškinį teismui civilinio proceso tvarka. Tokiais neteisėtais veiksmais gali būti neteisėtas nuteisimas, kardomojo kalinimo (suėmimo), sulaikymo, procesinių prievartos priemonių pritaikymas, administracinės nuobaudos – arešto paskyrimas.

Neteisėti veiksmai
„Jei asmuo ir buvo išteisintas, tai dar nereiškia, kad jis gaus žalos atlyginimą tiek ne teismo, tiek teismo tvarka. Ikiteisminis tyrimas ir baudžiamojo persekiojimo veiksmai negali būti vertinami kaip neteisėti vien dėl to, kad asmens atžvilgiu nebuvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas“, - sako Teisingumo ministerijos Teisinio atstovavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Ramūnas Valatka.
Teisė į žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Santykius, susijusius su žalos, padarytos neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimu reglamentuoja Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymas ir Civilinis kodeksas.

Kreiptis į teismą
Pasak R. Valatkos, įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pagrindus teisėsaugos institucijų veiksmais baudžiamojo proceso srityje padarytos žalos atlyginimui, nustatė, kad valstybė atlygina žalą, padarytą teisėsaugos institucijų procesiniais teisiniais aktais, kuriais remiantis taikomos procesinės prievartos priemonės, taip pat teismų sprendimais (teismo sprendimas civilinėje byloje), nuosprendžiais, nutarimais, nutartimis ar kitokiais procesiniais dokumentais, ir kurie yra neteisėti.
Pavyzdžiui, teismo išteisintam asmeniui, kuriam buvo skirtas suėmimas, ne teismo keliu (tvarka) žala neatlyginama, jeigu aukštesnės instancijos teismai šį suėmimą nėra pripažinę neteisėtu arba dėl suėmimo neteisėtumo nėra pasisakyta galutiniame teismo nuosprendyje.
R. Valatka atkreipia dėmesį, kad Teisingumo ministerija negali laisvai interpretuoti įstatymo, kadangi tokį sprendimą dėl suėmimo patvirtino teismai, o Teisingumo ministerijai teisė vertinti procesinių dokumentų teisėtumą nesuteikta. Tokiu atveju asmuo turėtų kreiptis į teismą.
Teisėsaugos institucijų neteisėti veiksmai turi būti pagrįsti įstatymų nustatyta tvarka. Prie Teisingumo ministerijai teikiamo asmens prašymo atlyginti žalą ne teismo tvarka turi būti pridedamas įsiteisėjęs ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo sprendimas, nustatantis pažeidimus, kuriuos padarė ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas baudžiamojoje ar administracinio teisės pažeidimo byloje priimdami sprendimą, taip pat žalos dydį patvirtinantys dokumentai.

Pagal Teisingumo ministerijos pranešimą parengė Algirdas BALKYS

 
Straipsnių peržiūros
94494303
Į viršų