Ne visi studentai rūpinasi savo finansiniu biudžetu.
Dovydo STAPONKAUS nuotr.
Diana JANUŠAITĖ
Daugeliui jaunų žmonių studijų pradžia tampa pirmuoju atitrūkimu nuo tėvų priežiūros, kai tenka savarankiškai rūpintis savo išlaidomis. Jie turi stengtis, kad liktų pinigų ne tik maistui, pragyvenimui, bet ir laisvalaikiui. Kaip teigia Šiauliuose studijuojantys jaunuoliai, kol kas tai ne visada pavyksta.
Nenori skolintis iš kitų
Pirmakursis studentas Marius sako, kad savo mėnesinį biudžetą visada planuoja.
„Kadangi pats nedirbu, esu finansiškai priklausomas nuo tėvų. Kiekvieno mėnesio pradžioje jie man skiria tam tikrą sumą, kurią galiu išleisti. Todėl turiu stengtis ir pinigus leisti tik būtiniausioms prekėms. Daugiausiai pinigų skiriu maistui, nes sėdint paskaitose nesinori, kad pilvas gurgtų, be to, nepavalgius sunkiau susikaupti ir mokytis. Taip pat stengiuosi atsidėti šiek tiek pinigų pramogoms. Kartais leidžiu sau apsilankyti kino teatre, koncerte ar spektakliuose. Su situacija, kai mėnesio pabaigoje pritrūksta lėšų, nesu susidūręs. Visada stengiuosi daryti taip, kad niekada netektų skolintis iš kitų“, - pasakoja Marius.
Taupymu savęs nevaržo
Tuo tarpu studentas Ignas atvirai prisipažįsta, kad taupyti nemoka.
„Aš iš tų žmonių, kuriems pinigų visada trūksta. Net jei atitinkamu laikotarpiu jų gaunu daugiau, mėnesio gale vis tiek tenka iš ko nors skolintis. Žinoma, nesu milijonierius ir suprantu, kad reikia taupyti ir išlaidas planuoti, tačiau ne visuomet tai pavyksta. Žinoma, man ir pačiam būna nemalonu, kai tenka prašyti kitų išmaldos, bet gyvename tik kartą. Pranyks visas gyvenimo žavesys, jei nuolat skaičiuosime kiekvieną centą ir galvosime, ką šiandien sau galime leisti įsigyti, o ko ne. Taupau tik tada, kai norisi apsilankyti brangiai kainuojančiame koncerte arba įsigyti nepigų daiktą. Tuomet stengiuosi mažiau lėšų skirti maistui, drabužiams ar pramogoms“, - sako Ignas.
Neišlaidauti išmoko savaime
Simonos nuomone, jos sugebėjimas planuoti savo išlaidas yra ne įgytas, bet įgimtas.
„Vargu ar galima išmokti taupyti. Pavyzdžiui, mano mama yra tikra išlaidūnė. Ji visada prisiperka ko nereikia, o po to gailisi, kad veltui išleido daug pinigų. O aš esu akivaizdus įrodymas, kad gebėjimas taupyti nebūtinai priklauso tik nuo tėvų ugdymo. Dar būdama maža gautą litą išleisdavau ne saldainiams, bet dėdavau į taupyklę ir juos kaupdavau. Šiandien elgiuosi panašiai, tik vietoj taupykles naudoju mokėjimo korteles“, - išskiria Simona.
Finansų valdymo mokymo programas mergina vertina skeptiškai: „Girdėjau, kad kai kuriuose aukštosiose mokyklose yra rengiami specialūs projektai apie tai, kaip valdyti savo finansus, bet mano nuomone, jie visai nereikalingi. Kas nuo to pasikeis, jei man paaiškins, kaip elgtis su turimais pinigais, jei po to aš vis tiek pirksiu tai, ko labiausiai norisi. Jeigu specialistai taip nori mokyti studentus elementariausių ekonomikos pagrindų, tuomet tegul jie tai daro mokyklose ar aiškina darželinukams, bet ne subrendusiems asmenims.“
Skolinasi tik iš tėvų
Pirmakursė Monika dėl pinigų nesirūpina, nes žino, kad jai visada gali padėti tėvai.
„Kadangi gyvenu pas tėvus, dėl turimų pinigų nesijaudinu. Maistu, drabužiais, higienos ir kitomis prekėmis esu visuomet aprūpinta. Man tereikia atskirų pinigų pramogoms, kelionėms ir kitoms smulkioms išlaidoms. Kad jų gaučiau, dirbu vasaros metu arba ieškau laikinų darbelių. Man su finansais susitvarkyti nėra sunku. Be to, galiu sau daug ką leisti, nes žinau, kad jeigu labai reikės pinigų, visada paskolins artimieji. Iš draugų skolintis dar niekada neteko, be to, ir nedrįsčiau, nes jie patys ne visuomet jų turi“, - prisipažįsta Monika.
Pinigų nepritrūksta
Kotryna sako, kad jai užtenka žinoti, kiek gali išleisti per mėnesį, todėl jai pajamų niekada nepritrūksta: „Kasdienių išlaidų neplanuoju ir savo biudžeto nestebiu. Tiesiog žinau, kiek per mėnesį galiu sau leisti išleisti ir tos sumos neviršiju. Tikrai nėra taip, kad per vieną laikotarpį išleisčiau daugiau, per kitą – mažiau. Būna atvejų, kai kartais tam tikram pirkiniui išleidžiu didesnę sumą, bet tuomet automatiškai kitam tiek pat skirti nebegaliu. Pavyzdžiui, jei nusiperku brangų rūbą ar aksesuarą, nebesilankau kavinėse ar restoranuose, gaminu namie ir renkuosi tik pigiausius produktus.“
Paklausta, ką mano apie mokomąsias programas, skatinančias taupyti, mergina atsakė, kad tokios informacijos pasigenda.
„Mūsų niekur nemoko, kaip su pinigais reikia elgtis. Girdėjau, kad užsienio šalyse studentai investuoja į tam tikras sritis, o Lietuvoje niekas to neaiškina. Jei studentas nori pradėti savo verslą ar investuoti pinigų, turi tiesiogiai kreiptis į tos srities specialistus, nes pats tokių žinių neturi. Todėl jeigu tokių mokomųjų programų būtų daugiau, savo finansus prižiūrėtumėme geriau“, - pastebi Kotryna.
