Romualda URBONAVIČIŪTĖ

Ketvirtadienio vakarą aikštelėje prie Šiaulių dailės galerijos prasidėjo tarptautinės kūrybinės dirbtuvės „PER_forma“ rimta paskaita apie performansą iš tribūnos ir nerimtais veiksmais.

Pranešėją  tuoj organizatoriai nuo galvos iki kojų išdažė geltonais ir mėlynais dažais, tribūną nugriovė, jos vietoje pastatė  milžinišką pramoninę ritę, ant kurios pasisakyti teko lipti solidiems Šiaulių menininkams ir valdininkams, o tuo metu medyje pasislėpęs vaikinukas juos laistė vandeniu iš kibiro, nes nelijo, nors, ko gero, laistęs būtų ir per liūtį.

Iš visur privažiavę jauni ir patyrę menininkai (reikia pripažinti, jų daugiausia buvo šiauliečių) į visa tai žvelgė  su šypsenomis, keli priklydę ne menininkai ir būrys vaikų juokėsi balsu garsiai svarstydami, o kas toliau.

Toliau buvo dar įdomiau, nes dirbtuvės buvo išsitęsusios per visą bulvarą  iki pat amfiteatro, užgriebusios ir universiteto Menų fakulteto kiemą, ir Prisikėlimo aikštę: vienur ant medžio kabojo sūpuoklės, o jose sėdėjo patogiai įsitaisę akmenys ir puošnios lėlės (Bronislovo Rudžio instaliacija „Sūpuoklės“), aikštėje karštose (apačioje degė laužai) voniose pliukškenosi tik bikiniais apsivilkusios merginos, Kaštonų alėjoje šešias rūbų kolekcijas pristatinėjo dizaineriai, savo meistriškumą rodė visokiais cinkuotos skardos daiktais grodamas muzikas Gintautas Gascevičius, tai vienur tai kitur pasirodžiusios „gyvosios skulptūros“ kėlė visuotinį susidomėjimą.

Daug kas vyko bulvare per beveik tris dienas („PER_ forma“ prasidėjo ketvirtadienį vakare ir baigėsi vėlyvą šeštadienio popietę) - maždaug kas dvi valandas kur nors kas nors šiauliečius šokiravo, o pačius kūrėjus linksmino.  

„Gyvoji skulptūra“ nors emocijų ir nerodė, bet vis dėlto kartais ieškojo ramybės.