Asta VOLKOVAITĖ

Sugriežtinus tarnybinių automobilių naudojimo tvarką biudžetinėse įstaigose į rekomendacijas taupyti valstybinės įmonės, panašu, vis dar numoja ranka. Štai bendrovės „Lietuvos paštas” Šiaulių regiono direktorės Rūtos Bartkuvienės tarnybinį automobilį dažnai galima išvysti ne tik darbovietės kieme. Šios bendrovės atstovai tikina, kad vadovė teisėtai tenkina savo asmeninius poreikius – esą jai suteikta tokia teisė.

Šaltinių teigimu, bendrovės „Lietuvos paštas” Šiaulių regiono direktorės Rūtos Bartkuvienės tarnybinis automobilis „Ford Mondeo” dažnai stovi ne tik darbovietės kieme, bet ir Varpo g. 27-ojo namo kieme. „Šiaulių naujienų” fotokorespondentai tuo netruko įsitikinti – be įstaigos logotipų stovinti mašina užfiksuota po 17 valandos.

Bendrovės  „Lietuvos pašto” Šiaulių regiono direktorė Rūta Bartkuvienė buvo sunkiai pasiekiama. Atsiliepusi mobiliuoju telefonu keliskart nukirto, kad yra užimta. Perskambinome kitądien – moteris nebuvo šnekesnė: išgirdusi, apie ką bus kalbama, paprašė klausimus atsiųsti raštu. Atsakymų iki darbo dienos pabaigos nesulaukėme. Įsakymo kopijos, kuriuo R. Bartkuvienei neva esanti suteikta privilegija naudotis tarnybiniu automobiliu ir asmeniniais tikslais, nesulaukėme.

„Lietuvos pašto“ komunikacijos tarnybos atstovė A. Rimkutė patvirtino, kad Varpo g. 27-ojo namo kieme dažnai stovintis automobilis „Ford Mondeo” yra „Lietuvos pašto“ tarnybinė mašina, priskirta Šiaulių regiono vadovei Rūtai Butkuvienei. „Pagal akcinės bendrovės „Lietuvos pašto” tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo ir ridos limitų skyrimo tvarkos aprašą „Lietuvos pašto“ darbuotojai tarnybiniu automobiliu naudotis gali ir ne darbo valandomis tiek tarnybiniais, tiek asmeniniais tikslais. Visi Lietuvos pašto regionų vadovai yra įtraukti į pareigūnų, kurių nustatytą darbo laiko trukmę viršijantis darbas nelaikomas viršvalandiniu, sąrašą. Šie darbuotojai jiems skirtus automobilius gali laikyti ir jais naudotis darbo tikslais ir po darbo valandų”, - elektroniniame laiške rašė A. Rimkutė. Bendrovės darbuotoja aiškino, kad už mašinos naudojimą asmeniniais tikslais vadovai moka iš savo kišenės.

„Bendrovės darbuotojas gali naudoti tarnybinį automobilį kelionei į darbą ir į namus. Tokiu atveju darbuotojas už panaudotus degalus apmoka išskaičiuojant iš atlyginimo (išskyrus komandiruotės, atostogų ir ligos atvejus) pagal bendrovei taikomas praėjusio mėnesio degalų kainas. Apie naudojimąsi tarnybiniu lengvuoju automobiliu ne darbo laiku ar nevykdant savo tiesioginių pareigų bendrovės darbuotojai ir regionų vadovai informuoja „Lietuvos pašto“ Transporto skyrių įformindami tvarkoje nustatytus dokumentus. Už pasinaudotą tarnybinį lengvąjį automobilį ne darbo metu ar ne darbo reikalais iš bendrovės darbuotojo darbo užmokesčio išskaičiuojama faktinės degalų ir kitos sąnaudos”.

A. Rimkutė  dėstė, kad bendrovė turi savi taisykles už ką ir kaip moka regionų vadovai: „Pagal „Lietuvos pašto“ tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo ir ridos limitų skyrimo tvarkos aprašą tarnybinį lengvąjį automobilį vairuojantis bendrovės darbuotojas atsako už jo eksploataciją, saugojimą”. Komunikacijos grupės atstovė taip ir nepateikė dokumento, įrodančio, kad direktorė tarnybiniu automobiliu gali važinėtis namo.

„Tai yra vidinis dokumentas, kuris, kaip ir kiti bendrovės vidiniai teisės aktai yra neplatinamas ir neviešinamas”, - tikino A. Rimkutė.

Susisiekimo ministerijos specialistas, nepanoręs skelbti savo pavardės, stebėjosi, kad šalyje yra bendrovių, kuriose vadovams vis dar galioja minėtos privilegijos. Anot jo, pastaraisiais valstybės nutarimais tarnybinių  automobilių naudojimo tvarka buvo itin sugriežtinta. „Nurodyta, kad tarnybiniai automobiliai yra naudojami tik tarnybinėms reikmėms užtikrinti”, - paaiškino specialistas. Tai, kad minėtos bendrovės regiono vadovo naudojasi tarnybiniu automobiliu ir asmeninėms reikmėms pašnekovas pavadino „netoleruotinu dalyku”. Dar griežtesnės nuomonės buvo Seimo narys Jurgis Razma. Naudojimąsi tarnybiniais automobiliais ir ne darbo metu vadino ne itin racionaliu.

„Ji („Lietuvos paštas”, - aut. past.) yra labai sudėtingoje situacijoje, aš stebiuosi, kad tos įmonės vadovas nėra priėmęs tokių taupymo sprendimų dėl automobilių naudojimo“, - stebėjosi Seimo narys. - Šiuo atveju reikės atkreipti susisiekimo ministro dėmesį – juk bendrovė dirba nuostolingai”.

Skirtingai nei „Lietuvos pašto” valdžia, pavyzdžiui, savivaldybių tarnautojai tokių privilegijų neturi.

Tarnybinių  mašinų naudojimo tvarka Šiaulių miesto ir Šiaulių  rajono savivaldybėse – panaši. Šiaulių miesto savivaldybės  Ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Feliksas Lapukas teigė, kad Savivaldybė šiuo metu turi 16 tarnybinių automobilių, tarnautojai mašinomis turi teisę naudotis tik tarnybiniais reikalais – asmeninius poreikius tenkinti draudžiama. „Yra tarnybinių automobilių naudojimo taisyklės. Yra numatytos ir laikymo vietos”, - tvirtina F. Lapukas.

Šiaulių rajono savivaldybė turi kiek daugiau tarnybinių automobilių už miesto Savivaldybę. Šiaulių rajono savivaldybės Ūkio ir transporto skyriaus vedėjas Rimantas Jurgis Rimkus teigia, jog neskaičiuojant seniūnijų automobilių šiuo metu Savivaldybėje turi aštuoniolika mašinų, kuriomis galima naudotis tik darbo reikalais. Skirtingai nei miesto Savivaldybės valdininkai, rajono Savivaldybėje dirbantieji išsinuomoti tarnybinius automobilius gali – ypatingais atvejais.

„Tik esant ypatingiems reikalams galima išsinuomoti automobilį. Buvo pora atvejų, kai mašinos reikėjo laidotuvėms. Žodžiu, išskirtiniu atveju”, - prisiminė R. J. Rimkus. Pašnekovo žodžiais, valdininkai nepiktnaudžiauja. „Yra kontrolės sistema ir jos yra laikomasi”, - tvirtino  R. J. Rimkus.