Pirmą kartą Lietuvoje švietimo sistemos finansavimo, pedagogų darbo užmokesčio, jų socialinių garantijų gerinimas ir kiti teigiami pokyčiai vyks pagal profesinių sąjungų ir Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) beveik pusmetį rengtą priemonių planą. Visi susitarimai netrukus bus įtvirtinti nacionalinėje švietimo šakos kolektyvinėje sutartyje ir leis užtikrinti geresnę ugdymo kokybę bei pakelti mokytojo profesijos prestižą,

Ramunė DAMBRAUSKAITĖ

Švietimo šakos kolektyvinė sutartis
Kaip praneša Lietuvos švietimo profesinė sąjunga (LŠPS) ir Lietuvos švietimo įstaigų profesinė sąjunga (LŠĮPS), pasiekta didelė socialinio dialogo pažanga, o nueitame derybiniame kelyje pasiekta išties daug. Vyriausybė pateikė iki kovo 10 d. derinti nutarimo projektą dėl įgaliojimų suteikimo ŠMM vesti derybas su profesinių sąjungų organizacijomis dėl Lietuvos švietimo šakos kolektyvinės sutarties parengimo. Šakos kolektyvinė sutartis – tai ne tik susitarimas, bet ir teisinė garantija, kurios negali išjudinti politinių kadencijų kaita, ekonominiai svyravimai ir kt. ne nuo dirbančiųjų priklausantys dalykai.
LŠPS ir LŠĮPS praneša, kad vasario 26 d. Vyriausybėje derybinės darbo grupės nariai pristatė savo suderintus pasiūlymus Ministrui Pirmininkui A. Butkevičiui – beveik visiems, o kai kuriems jų iš dalies premjeras pritarė. Be to, jis pareiškė, kad Vyriausybės nutarimu, ne vėliau kaip kovo 28 d., įgalios švietimo ir mokslo ministrą pradėti derybas dėl minėtos sutarties, kurioje bus įteisinti susitarimai.

Siūloma mokinio krepšelį keisti klasės krepšeliu
Tarp pasiūlymų – nuo sausio 1 d. ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų pedagogams palaipsniui proporcingai kelti darbo užmokestį, kol jis pasieks bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų darbo užmokesčio lygį. Nuo rugsėjo 1 d. – panaikinti prievolę mokyklų vadovams turėti 5 kontaktines valandas, jas atiduodant mokytojams bei minimalią pedagogų tarnybinių atlyginimų koeficientų ribą pakelti iki vidurkio. Nuo kitų metų siūloma didinti mokytojų atlyginimus. Tolimesnis atlyginimų kėlimo klausimas bus siejamas su etatinio darbo apmokėjimo įvedimu. Nuo 2016 m. sausio 1 d. mokinio krepšelį pakeis klasės krepšelis. Ir tai dar ne viskas.
Nuo liepos 1 d. siūloma įteisinti tvarką, kuri leistų iš ŠMM biudžeto švietimo įstaigoms pridėti lėšų išeitinėms kompensacijoms mokėti pensinio amžiaus sulaukusiems mokytojams, šalių sutarimu nutraukusiems darbo sutartį. Taip pat sudaryti galimybę mokėti kompensacines išmokas ikipensinio amžiaus mokytojams, savo noru nutraukusiems darbo sutartį. Išmokos būtų mokamos, kol asmuo sulauks pensinio amžiaus.

ŠMM iki šiol galėjo darbuotis vienašališkai
Šiaulių profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė Rasa Jasmontienė tiki, kad susitarimą pavyks sėkmingai pasiekti. „Kaip tik aptarėme ir suderinome su mokyklų direktoriais kolektyvinių susitarimų pozicijas. Šiuo atveju kolektyvinės šakos sutartis bus labai naudinga ne tik atskiram švietimo darbuotojui, bet ir visai sistemai“, – „Šiaulių naujienoms“ sakė R. Jasmontienė.
Pasak Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininko Audriaus Jurgelevičiaus, kolektyvinė šakos sutartis – tai naujas kokybinis lygis.
„Iš esmės kolektyvinės sutarties galima nevykdyti, bet tai iššaukia tam tikrų pasekmių. Palyginus su Vyriausybės nutarimais ar įstatymais – šiuos dokumentus galima keisti vienašališkai, o kolektyvinės sutarties nuostatus galima keisti tarpusavio susitarimu. Šiuo atveju Vyriausybė ar ŠMM negalės susitarimo keisti vienašališkai dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių – turės vykti konsultacijos, naujos derybos. Aišku, jei bus nevykdoma kolektyvinė sutartis, tai bus teisėtas ir neginčijamas pagrindas streikuoti“, – informavo pirmininkas.
Kas buvo iki tol neįmanoma? „Išvis buvo nesuprantama, ypač ankstesnei ŠMM kadencijai, kad reikia susitarimus įforminti kolektyvinėje sutartyje. Šios kadencijos pradžioje buvo labai sunku įrodyti, kad būtent ŠMM turi prisiimti atsakomybę, derėtis – ne mokyklų vadovai, ne savivaldybės. Taip pat darbo kodekse atitinkamos pataisos irgi buvo inicijuotos mūsų profesinės sąjungos: kad reikalingas švietimo darbdavys nacionaliniu lygiu, kad su juo būtų galima derėtis ir kad kažkas prisiimtų atsakomybę. Tai prieš trejus metus šitokio Vyriausybės nutarimo projekto įsivaizduoti nebuvo įmanoma“, – paaiškino A. Jurgelevičius.