Šiauliuose yra per 21 tūkst. švietimo bendruomenės narių.
Simono KUPČINSKO nuotr.

Lina ABROMAVIČIENĖ
Šių metų Šiaulių miesto švietimo bendruomenės konferencija, vykusi Šiaulių universiteto gimnazijoje, vadovavosi Sauliaus Šaltenio „Riešutų duona“ moto: „Ir blogi laikai taps gerais, kai vėl tave pamatysiu“. Po vasaros atostogų susirinkę mokytojai ir mokyklų vadovai to ir sieks – kad šie mokslo metai visiems būtų geri. Tačiau nauji mokslo metai verčia pagalvoti ne tik apie šventinį nerimą, kuomet pirmokai žengs pirmuosius žingsnius mokykloje, bet ir apie švietimo problemas, kurios neaplenkia ir Šiaulių miesto bei rajono ugdymo įstaigų.

Problemas spręs sėkmės formulė?
Šiauliuose per 21 tūkst. švietimo bendruomenės narių, nors bendrojo ugdymo mokyklose mokinių mieste tik per 13 tūkst. Šiemet į mokyklas Šiauliuose kaip ir pernai žygiuos 1 000 pirmokų. Bendras moksleivių skaičius sumažėjo – į mokyklas eis 400 mažiau moksleivių. Manoma, kad po kelių metų situacija Šiauliuose dar labiau pasikeis. Tikriausiai iš nevilties Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Violeta Damskienė net sėkmės formulę sugalvojo, kuri pagerintų esamą situaciją.
„Sėkmės formulės pirmasis dėmuo – motyvacija, prie kurios reikia pridėti bendravimą ir bendradarbiavimą, kūrybą, analizę ir visa tai padauginti iš lyderystės bei padalyti iš savitumo bei lūkesčio sandaugos. Tai saulės miesto švietimo bendruomenės sėkmės formulė“, - savo pranešime pabrėžė Švietimo skyriaus vedėja. Tiesa, vien asmeninių savybių esamai situacijai gerinti nepakanka. Tam reikia ir pinigų. Švietimo įstaigoms šiemet skirtas biudžetas – 132,5 milijono litų, kurį sudaro mokinio krepšelis (62,9 proc.), biudžeto lėšos (30,6 proc.) ir tėvų įmokos už įvairias paslaugas. V. Damskienės paskaičiavimais, šiais metais vieno Šiaulių miesto moksleivio ugdymui bus skirta 6 843 litai per metus.

Naujovės ateinantiems metams
V. Damskienė savo pranešime pabrėžė, kad praėjusiais mokslo metais suburtos darbo grupės davė daug teigiamų rezultatų. „Esame paskaičiavę Neformaliojo švietimo ugdymo krepšelį. Galvojame, kad ateinančiais metais pavyks suformuoti jį didesnį, nes stengsimės plėsti darbo grupes visose mokymo įstaigose. Kita naujovė – elektroninių moksleivių pažymėjimų įvedimas. Manome, jog ši naujovė padės vykdyti apskaitą“, - teigia V. Damskienė.
Jau nuo kitų metų startuos elektroniniai bilietai, kuriais moksleiviai naudosis važiuodami autobusu. Kaip sako Švietimo skyriaus vedėja, taip siekiama sukurti savitą kompetencijų sistemą mieste, kuri padėtų ugdyti jaunuosius lyderius.

Problemos bado akis
Švietimo įstaigose esama daug bendrų problemų, tačiau į tai V. Damskienė siūlo pažvelgti kiek optimistiškiau. „Reikia stengtis ieškoti savitų problemos sprendimo būdų. Didžiausia problema prieš rugsėjo 1-ąją yra klausimas, kaip padalinti naujų mokinių skaičių, kai iš viso Šiauliuose yra net 20 mokymo įstaigų, kurios priima pirmokus. Ateityje teks galvoti, kaip juos padalinti mokykloms, kad nei viena mokykla neliktų nuskriausta“, - sako V. Damskienė.
Skirtingai nei pirmokams, kurių trūksta mokyklose, darželinukams lopšeliuose-darželiuose trūksta vietos. Miesto darželiuose tėra 32 laisvos vietos, tad net 48 lopšelinukai ir 30 darželinukų šiemet į ikimokyklines įstaigas nepateks. Tačiau V. Damskienė tikisi, jog rugsėjį, kai įvyksta pasikeitimų kai kurių šeimų planuose, gali būti, kad ir laisvų vietų darželiuose atsiras.
Išsakydama švietimo įstaigų problemas V. Damskienė pareiškė, jog iki šiol švietimo įstaigos dirba ne tik sau paskirtą darbą, nes apskaitos vedimas galėtų būtų pakeistas į centralizuotą. Tada kvalifikuotai būtų skaičiuojama kiekvienos mokyklos apskaita. Panaši situacija šiuo metu yra ir dėl moksleivių mitybos. „Tenka išklausyti daug kontrolierių pastabų dėl produktų pirkimo, netinkamo maitinimo. Natūralu, kad pridaroma ir klaidų vedant apskaitą. Dėl to reikia ieškoti problemų sprendimo būdų“, - sakė V. Damskienė.
Į švietimo sistemoje įsisenėjusias problemas dėmesį atkreipė ir konferencijoje dalyvavęs Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas. Jis teigia, kad švietimo sistemos paslaugos brangsta, dėmesys mokiniui didėja, tačiau pasiekimai – ne. Jį liūdina ir tai, kad pedagogines studijas renkasi mažiau gabesni moksleiviai, nors Lietuvoje vis daugiau pedagogų yra su aukštuoju išsilavinimu. Mokytojai noriai tobulinasi kursuose, stažuotėse, lankosi konferencijose.

„Mokykla – antri namai“
Konferencijoje dalyvavo ir gimnazistas Martynas Jurgėlavičus ugdymosi kelionę pradėjęs darželyje „Kregždutė“, vėliau mokslus tęsęs Centro pradinėje mokykloje, „Jovaro“ progimnazijoje, o šiuo metu – Didždvario gimnazijoje. Jis susirinkusiems skaitė pranešimą tema „Mano mokykla – gera mokykla“.
„Mokyklos labai skirtingos, nors jos turi ir bendrų bruožų. Mokslams daug įtakos turi bendraklasiai. Džiaugiuosi, kad mokausi klasėje, kur vertinamas protas ir žinios. Tai verčia siekti daugiau ir daugiau“, - pastebi M. Jurgėlavičus.
Gimnazisto nuomone, mokykloje svarbiausia gera erdvė, pasitikėjimas, nes dėl blogos atmosferos sunkiau įsisavinamos žinios.
„Mano mokykla gera, nes joje dirba kompetentingi mokytojai, čia yra svarbi mokinio gerovė, yra būrelių, kur moksleiviai gali realizuoti save“, - savo mokyklos privalumus vardijo gimnazistas.

Šiais metais vieno Šiaulių miesto moksleivio ugdymui bus skirta 6 843 litai per metus.
Simono KUPČINSKO nuotr.