Paežerių  stovykloje „10 dienų sveikatos link“ 20 „šviesuolių“ paliko 86 kilogramus. 

Zita KATKIENĖ

Grįžusios iš septynioliktą kartą vykusios sveikos gyvensenos klubo „Šviesuoliai” stovyklos „10 dienų sveikatos link”, dar negreitai sugrįžta į „normalų” gyvenimą. Dar ilgai ir maisto skonis, ir kvapai, net lytėjimo receptoriai daug jautresni. Be to - daug lengvesnis kūnas, daug geresnė nuotaika ir daug daug daugiau energijos užplūsta žmogų, dešimt dienų išgyvenusį tik sultimis ir vaisiais bei daržovėmis, buvusį gamtoje, toli nuo televizijos, laikraščių ir žurnalų, valiusį pasaulio civilizacijos teršalus iš kūno ir sielos...

Septynioliktus metus rengiama stovykla „10 dienų sveikatos link” sukviečia į būrį žmones, norinčius ir galinčius dešimt dienų skirti tik sau. O tai, pasak sveikos gyvensenos klubo prezidentės Irenos Alzbutienės, labai didelis darbas, kuriam rengtis moterys pradeda tuoj po Naujųjų metų. Jau tada visi šeimos nariai žino, kad mama ar močiutė dalyvaus „bado stovykloje”.

Tiesa, badaujama toje stovykloje, pasak I. Alzbutienės, buvo pirmuosius devynerius metus. Vėliau atsisakyta gyvenimo tik vandeniu ir nuspręsta pasirinkti sulčių, daržovių ir vaisių dietą. Ir visa tai, pasak prezidentės, tikrai ne tam, kad būtų atsikratyta nereikalingų kilogramų. Nors ir tuo moterys džiaugiasi. Juk šią vasarą Paežerių dvare surengtoje stovykloje 20 stovyklautojų neteko... 86 kilogramų.

Ne dėl svorio reguliavimo, pasak I. Alzbutienės, moterys renkasi šią stovyklą. Nors būta ir tokių, kurios per 10 dienų neteko 4-6 kilogramų. Tai, pasak klubo prezidentės, labiau žarnyno valymo pasekmė, nes šios stovyklos pagrindinis siekis ir yra tai, kad švaru turi būti ne tik išorėje, bet ir širdyje. Tad ir valomas visas organizmas - nuo žarnyno, iki kraujagyslių, limfmazgių ir, žinoma, minčių. Pastarosios, pasak stovyklautojų, taip pat skaidrėja, aiškėja ir gerėja, kai gyventi dešimt dienų tenka atskirtyje nuo išorinio pasaulio, nuo rūpesčių ir problemų.

Organizmas šioje stovykloje, pasak I. Alzbutienės, buvo valomas labai kryptingai. Nors ir nemalonu sakyti, tačiau ypač dėmesys buvo skiriamas... žmogaus žarnyno parazitams naikinti. Stovyklautojos buvo labai nustebusios, sužinojusios, kad kiekvieno žmogaus žarnyne, o taip pat ir kiekvienos jų, gali gyventi ir labai didelės kirmėlės, kurios alina organizmą, dėl kurių kyla įvairių sveikatos problemų. Tam, pasak I. Alzbutienės, nereikėjo gerti jokios chemijos. Kai valomas visas organizmas ir naudojamos moliūgų sėklos, parazitai iš organizmo keliauja lauk patys.  

Dešim dienų, praleistų šioje stovykloje, Šiaulių ligoninės I chirurgijos skyriaus chirurgei Nijolei Bložytei pirmiausia buvo tikras poilsis gamtoje. Po rytinės mankštos ir sulčių stiklinės pusryčiams, ketvirtus metus sveikuolišką gyvenimo būdą propaguojanti gydytoja išskubėdavo į... mišką. „Aš turėjau dar ir kitą užsiėmimą - eidavau grybauti”, - šypsosi medikė, iš stovyklos parsivežusi 5 litrus žiemai užvekuotų grybų.

Pirmas tris dienas, pamena chirurgė, stovyklautojos valgė tik vaisius ir daržoves, kitas tris - gėrė pačias įvairiausias sultis, ir tada vėl sugrįžo prie vaisių ir daržovių. „Nebuvo sunku, atvirkščiai - lengva, nes pastebimai gerėjo savijauta”, - pasakoja medikė.

Ypač  medikę džiugino tai, kad pagaliau pavyko įveikti daugelį  metų varginusią alergiją, dėl kurios ir pasirinkusi sveikuolišką  gyvenimo būdą. Tačiau iki šiol varginančios ligos įveikti nepavykdavo. Dabar moteris džiaugiasi, kad liga pasitraukusi, išnykę visi ją varginę požymiai.

Po rytinės mankštos, nuogų moterų maudynių ir pusryčių  Nijolė Bložytė išeidavusi į mišką ir, būdavo, grįždavo tik vėlų vakarą. „Būdavo ir pasiklysdavau, tad apie pietus ir galvoti pamiršdavau”, - sako sveikuoliškai gyvenanti medikė, pastebėjusi, jog tada, kai gyvenime nėra nerimo, įtampos, baimės, apie maistą galima ir pamiršti. „Valgymas - tai ir yra noras suvalgyti nerimą”, - sako medikė, šios stovyklos metu netekusi 4-5 kilogramų.

Tačiau buvo laikas, kai Nijolė Bložytė buvo atsikračiusi visų 30-ies kilogramų. Dabar apie dešimt kilogramų jau sugrįžo. „Reikia save labai prisižiūrėti, labai daug nuveikti, kad nesugrįžtų tas svoris, kurio netenkama šioje stovykloje”, - pažymi medikė. Taip esą todėl, kad netenkama pirmiausia to svorio, kuris pasišalina valant organizmą. Kai žmogus sugrįžta į normalų gyvenimą ir pradeda maitintis įprastu maistu, svoris vėl sugrįžta.

Stovyklos organizatorė  Irena Alzbutienė pataria stovyklautojoms, kurių dešimties dienų mitybą sudarė tik sultys, vaisiai ir daržovės, neskubėti prie cepelinų ir šašlykų. Patariama pirmiausia skrandį aprūpinti ląsteliena, valgyti salotų, daugiau valgyti baltymų. Ypač rekomenduojamos varškės ir daržovių salotos. Tik trečią-ketvirtą dieną sugrįžti prie mėsos, kuri, I. Alzbutienės manymu, organizmui yra labai reikalinga.

Devintą  kartą stovykloje „10 dienų sveikatos link” dalyvauja ir verslininkė Alma Klupšienė. Pamena sveikuolė ir pačią  pradžią, kai visai atsitiktinai išgirdusi pasakojimą apie bado stovykloje praleistą laiką, kuris taip pat suteikdavo labai daug gerų emocijų ir stiprybės.

Pirmoji stovykla, pamena, buvusi Tytuvėnuose. Tada pavyko daug daugiau sužinoti apie savo organizmą, jo galimybes. „Ir tada, ir dabar bei visus tuos devynerius metus, man yra labai didelė prabanga atitrūkti nuo darbo, nuo tempo, ir laiką paskirti tik sau”, - sako verslininkė.

Tai, kad stovyklos režimas ir mityba suteikia didžiulę naudą organizmui, moterys įsitikina ir... moksliškai. Jos prieš stovyklą  ir po jos atlieka profilaktinius sveikatos tyrimus, kurių rezultatai po dešimties dienų stulbina.

„Aš turiu problemų su kraujotaka, vargina varikozė”, - neslepia verslininkė ligų, kurias viliasi įveikti ne tik medikamentais, bet ir sveika gyvensena. Taip, kaip įveikė migreną. Tai nutiko po pirmosios stovyklos, kurioje dalyvavo prieš devynerius metus. Organizmo valymas buvo stebuklingas.

Tai, kad į  stovyklą renkasi ir tie patys žmonės, Almos Klupšienės manymu, puikus įrodymas, kad ši stovykla - didžiulė nauda žmogui. „Sugebėti surasti galimybę gyventi atsiribojus nuo pasaulio, pačiomis minimaliausiomis sąlygomis - didelės energijos reikalaujantis darbas, kurio imasi nerealios energijos mūsų prezidentė”, - sako Nijolė apie klubo prezidentę Ireną Alzbutienę, ne tik organizatorę, bet ir visų septyniolikos bado ir sveikos gyvensenos stovyklų dalyvę.

Net aštuoniolikos metų vasaros sveikatos stovyklų patirtį yra sukaupusi dailės mokytoja Nijolė Bartkevičienė.  Jai 1992-aisiais teko dalyvauti sveikatingumo stovykloje Paežeriuose, kur stovyklautojai valgė specifinius valgius, išklausė daug paskaitų apie sveikatos saugojimą. „Aš tada grįžau kaip ant sparnų”, - pamena pedagogė, iki šiol negalinti atsisakyti galimybės vėl ir vėl išgyventi šį kūno ir sielos polėkį, kurį patiria kiekviena stovyklautoja.

Nijolė  Bartkevičienė pažymi, jog kiekvienais metais stovykloje atsiranda ir kažko naujo, todėl ir  stengiasi nepraleisti. „Mes dalijamės ir savo įgytomis žiniomis, ir programa parengiama vis kita”, - sako sveikuolė, kuriai ypač svarbu valytis organizmą, sąnarius, kad po to  visus metus būtų lengviau judėti, lengviau nešioti kūną.

„Ten atsigauni visas”, - džiaugiasi pedagogė saulės, vandens, oro voniomis, kurių stovykloje tikrai nestigo. Nes teko gyventi labai gražiame Paežerių parke, vaikščioti pačių atrastais takeliais ir mėgautis bei tyrinėti gamtą. Tiesa, tiesioginių saulės spindulių pedagogė visada vengia. „Pats organizmas nenori ir aš esu vienintelė stovyklautoja, visad nuo saulės spindulių besislepianti po kepure”, - sako sveikuolė.

Svorio metimas Nijolei Bartkevičienei nesąs pirmo būtinumo reikalas. Šešių  kilogramų per dešimt dienų netekusi sveikuolė sako, jog svoris savaime pabėga, kai yra galimybė ne tik pakeisti mitybą  ir valgyti, pasak jos, dievišką maistą. „Kad toksinai nespaustų galvos”, - priduria sveikuolė ir patikina, jog keičiasi ne tik savijauta, keičiasi ir oda.

Tiesa, nukritę  kilogramai gana ilgai nesugrįžta. Po praėjusios vasaros net iki balandžio mėnesio išlaikiusi tokį pat svorį. Tačiau prasidėjusios problemos, stresas ir vėl pridėjo kilogramus, kurių ir vėl pavyko atsikratyti.

Ypač  žavu, pasak 55-erius metus baigiančios pedagogės, matyti gerokai vyresnes moteris, kurios taip pat dalyvauja šioje veikloje. Nes tai, pasak ponios Nijolės, ne tik noras susigrąžinti sveikatą, bet ir „bacilos“ poveikis, kuria užsikrėtusioms nebepavyksta pasveikti nuo noro tobulėti kūnu bei siela ir toliau norisi gyventi tuo kūno ir sielos laisvės pojūčiu, tuo moters ėjimu į save. Tam talkina ne tik žmogaus pastangos, bet ir pati supanti gamta.