Tikėjimas padeda kovoti su neigiamomis mintimis.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Diana JANUŠAITĖ
Rugsėjo 10 dieną minima Pasaulinė savižudybių prevencijos diena. Ji skirta atkreipti dėmesį į didelį savižudybių skaičių ir ieškoti išeičių užkirsti tam kelią.
Šiaulių Šventojo Jurgio bažnyčios klebonas Saulius Matulis ragina sunkiomis gyvenimo akimirkomis nepasiduoti. Klebonas teigia, kad tikėjimas nėra vaistas nuo depresijos, bet gali padidinti vidinius resursus su ja kovojant.
Svarbu nenustoti tikėti
„Gyvybė yra Dievo dovana, kurią reikia vertinti ir saugoti. Tikėjimas gali įkvėpti drąsos ir paskatinti sunkią gyvenimo minutę nepasiduoti. Negaliu vienareikšmiškai teigti, kad tikintys žmonės tam tikruose gyvenimo išbandymuose yra atsparesni už netikinčiuosius, tačiau tikėjimas gali padėti atrasti vidinę ramybę“, - kalba S. Matulis.
Šiandien žmonės dažnai susiduria su tapatybes krize, nebemato tikrojo gyvenimo grožio. Susidūrę su sunkumais nuolat savęs klausia, kodėl taip atsitiko, bando suprasti, kodėl jiems siunčiami tokie išbandymai ir už ką.
Anot klebono, tokie klausimai yra savaime suprantami: „Natūralu, kad žmogus susidūręs su sunkumais pradeda abejoti viskuo, kas jį supa. Kelia egzistencinius klausimus ir svarsto, kodėl Dievas neatsako į jų maldas. Tai priklauso nuo kiekvieno asmenybės, charakterio stiprumo, juk visi į negandas reaguojame skirtingai.“
Nereikia bijoti ieškoti pagalbos
S. Matulis pataria pajutus pirmąsias mintis apie savižudybę apsilankyti bažnyčioje, nes malda gali veikti kaip tam tikra meditacija, galinti žmogų nuraminti.
„Kunigas nėra psichologas, tačiau jis gali išklausyti žmogų ir padėti jam atrasti vidinę sielos ramybę“, - pabrėžia S. Matulis.
Taip pat siūlo nepamiršti, kad siekiant pakeisti mąstymą reikia kombinuoti medikamentinį gydymą su psichoterapija. Norėdamas išvengti tam tikrų depresijos formų žmogus taip pat turi laikytis režimo ir pusiausvyros – skirti laiko poilsiui ir pramogoms, tarnauti kitiems.
Skausmą reikia išgyventi
Žmogaus sprendimas pasitraukti iš gyvenimo savo noru sukelia dideles kančias artimiesiems. Negalima pamiršti, kad savižudžiai šeimas palieka su daugeliu neatsakytų klausimų ir dideliu skausmu. Todėl kartais dėl tokio poelgio jie jaučia didelį pyktį.
Klebonas S. Matulis sako, kad taip elgtis neteisinga, nes nieko nebeįmanoma pakeisti: „Pykti ant savižudžio nereikia. Nuo to lengviau tikrai nebus. Tačiau jausti savigraužą tokiais atvejais normalu. Kartais žmonės save kaltina, kad artimojo neišklausė ar niekaip kitaip negalėjo jam padėti. Vis dėl to ilgai savęs tokiais pasvarstymais kankinti negalima. Tiesiog reikia nenustoti tikėti, nes tikėjimo esmė yra nukreipta į visuotinį gėrį“.
Klebono teigimu, šiuolaikinė bažnyčia į savižudžius žiūri tolerantiškiau. „Buvo metas, kai savižudžių nelaidodavo su bažnyčia, jiems kapinėse būdavo paskirta atskirta vieta, tačiau šiuo metu taip nebėra. Aišku, bažnyčia nėra už savižudybę, nes gyvybės nutraukimas nėra tinkamiausias problemų sprendimas. Tačiau mes nesame teisėjai, neturime teisės tokių žmonių pasmerkti ir nuteisti. Už tokius asmenis belieka tik melstis“, - kalba S. Matulis.
