Atitinkamos institucijos rūpinasi, kad interneto vartotojų nepasiektų žalinga informacija. Deja, informacijos, susijusios su rasinės ar tautinės nesantaikos kurstymu, smurtu, pornografija, vaikų seksualiniu išnaudojimu, internete netrūksta.
Kęstučio PABIJUTO pieš.

Diana JANUŠAITĖ
Atitinkamos institucijos rūpinasi, kad interneto vartotojų nepasiektų žalinga informacija. Deja, informacijos, susijusios su rasinės ar tautinės nesantaikos kurstymu, smurtu, pornografija, vaikų seksualiniu išnaudojimu, internete netrūksta.
Vien per 2014 m. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) interneto karštąja linija gavo 733 pranešimus apie neteisėtą ar žalingą turinį internete. Palyginti su 2013 m. (650 pranešimų), 2014 m. pranešimų skaičius išaugo 12 proc.

Kibernetinių incidentų daugėja
Ryšių reguliavimo tarnybos Interneto priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto Domo Janulio teigimu, visuomenė tampa aktyvesnė ir dažniau informuoja apie žalingą turinį internete.
„Visi gauti pranešimai yra tikrinami interneto karštosios linijos operatorių, o jiems pasitvirtinus ir radus neteisėtos arba žalingos informacijos Lietuvos tarnybinėse stotyse, siunčiami atitinkamoms Lietuvos institucijoms: Policijos departamentui arba Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai. Atlikusios tyrimą, šios institucijos imasi įstatymais nustatytų veiksmų prieš nepageidaujamo turinio skelbėjus, o turinys būna pašalinamas“, – informuoja D. Janulis.
Pranešimai apie galimai vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdus, kurie nėra Lietuvos tarnybinėse stotyse, persiunčiami kitų šalių karštosioms linijoms, Tarptautinės interneto karštųjų linijų asociacijos Inhope narėms. Inhope pagrindinis tikslas – kad tokia medžiaga kuo greičiau būtų pašalinta iš interneto.
Anot specialisto, jei vartotojas laikosi visų saugumo reikalavimų ir rekomendacijų, internetas nėra pavojingas.
„Jeigu vartotojas nesirūpina savo saugumu internete, tuomet galima teigti, kad jam pavojingiausi yra piktavaliai asmenys, kurie kuria kenkimo programinę įrangą, ieško sukčiavimo būdų, siekia išvilioti konfidencialius duomenis, vykdo įsilaužimus, tuština vartotojo sąskaitas banke“, – sako D. Janulis.
Palyginti su 2013 metais (25 337), kibernetinių incidentų skaičius Lietuvoje išaugo 43 proc. 2014-ais užfiksuota daug incidentų, susijusių su kenkimo programine įranga.
Dažniausiai kenkimo programinė įranga naudojama siekiant naudotojų kompiuterius įtraukti į botnet tinklą. Apie įtraukimą į botnet tinklą kompiuterio savininkas ilgą laiką gali nieko nežinoti (kompiuteris veikia iš esmės normaliai, kartais gali sulėtėti interneto ryšys). Prognozuojama, kad 2015 m. virusų kūrėjai dar aktyviau kurs žalingą kodą išmaniems telefonams ir planšetiniams kompiuteriams.

Lengviausia paveikti nepilnamečius
Internete taip pat pilna neteisėtos ar žalingos informacijos, kuri gali daryti neigiamą poveikį nepilnamečiams. Patyčios internete – didelė problema, ypač nuo to kenčia vaikai. Internete labai paplitęs ir seksualinis viliojimas, kai vaikais ar paaugliais apsimetę suaugusieji įgauna nepilnamečių pasitikėjimą, o tada kviečia juos į pasimatymą, paprašo atsiųsti nuotraukų, kuriose jie yra apsinuoginę, o po to šantažuoja, kad jei neatsiųs daugiau nuotraukų, tai viską paskelbs internete ir t. t.
„Reikia mokyti vaikus, kad į pasimatymą su nepažįstamuoju niekada neitų vieni (geriausia tai daryti kartu su tėvais ar draugais), nesiųstų nuotraukų ar vaizdinės medžiagos, kurios patys nenorėtų viešai skelbti internete, neskelbtų savo asmeninės informacijos, kuria galėtų pasinaudoti piktų kėslų turintys asmenys“, – pataria D. Janulis.
Dažnai asmenys nukenčia neapdairiai paviešinę savo asmens duomenis. IT žinovas ragina visada gerai pagalvoti, kokią informaciją ketinate viešinti, nes kartą internete paskelbus informaciją, jos sklidimas jau yra nebekontroliuojamas. Ypač tai reikėtų įsidėmėti vaikams, nes būtent jie mėgsta apie save pateikti daug asmeninės informacijos, ypač socialiniuose tinkluose.
„Registruodamiesi socialiniuose tinkluose, pažinčių svetainėse būtinai patikrinkite privatumo nustatymus – atkreipkite dėmesį į tai, kad pradiniai nustatymai dažnai leidžia matyti jūsų profilio informaciją visiems svetainės naudotojams“, – pabrėžia specialistas.
Pasak IT žinovo, sukontroliuoti visą neteisėtą ir žalingą informaciją neįmanoma: internetas yra pasaulinis kompiuterių tinklas ir juo naudotis gali viso pasaulio gyventojai. Taip pat visos pasaulio šalys turi savo įstatymus, kuriais apibrėžiama, kas yra draudžiama ir kas yra leistina jų šalyje. Pavyzdžiui, daugelyje pasaulio valstybių pornografija nėra draudžiama, o Lietuvoje – draudžiama.

Rūpinasi duomenų saugumu
RRT, norėdama užtikrinti saugumą elektroninėje erdvėje, siekia, kad interneto naudotojams būtų teikiamos patikimos debesų kompiuterijos paslaugos (virtualios duomenų saugyklos, svetainių priegloba ir kt.) ir garantuojamas jų duomenų saugumas bei privatumas. Neseniai priimtame Kibernetinio saugumo įstatyme taip pat numatyta, kad RRT atlieka elektroninės informacijos prieglobos paslaugų saugumo priežiūrą.
Ryšių reguliavimo tarnybos Interneto priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Nerijus Blažys paaiškina, kad debesų kompiuterija (angl. Cloud Computing) yra modelis, kuris leidžia visur, patogiai ir pagal poreikį per tinklo prieigą naudotis bendrais kompiuteriniais ištekliais (pvz., kompiuteriniais tinklais, tarnybinėmis stotimis, duomenų laikmenomis, taikomosiomis programomis), tuos išteklius valdant su minimaliu paslaugų teikėjo įsikišimu.
„Daugelis vartotojų savo kasdienėje veikloje susiduria su debesų kompiuterijos paslauga, pvz. viena populiariausių – elektroninio pašto paslauga, socialiniai tinklai, įvairios bylų, nuotraukų keityklos ir pan.“, – informuoja N. Blažys.
Pagal tipą, debesų kompiuterija skirstoma į tokias paslaugas: programinės priemonės paslauga (angl. SaaS) – suteikia galimybę administruoti, naudotis jau esamomis dokumentų, e-pašto valdymo sistemomis, virtualaus kompiuterio resursais (angl. virtual desktop). Platformos paslauga (angl. PaaS) – skirta projektuoti, kurti, testuoti, palaikyti programinę įrangą. Infrastruktūros paslauga (angl. IaaS) – suteikia galimybę naudotis virtualiomis mašinomis, tarnybinėmis stotimis, katalogų saugyklomis, ugniasienėmis, paslaugos tiekėjas užtikrina fizinės kompiuterinės infrastruktūros veikimą.
Tuo tarpu informacijos priegloba, kitaip vadinama svetainių prieglobos (talpinimo) paslauga (angl. Web hosting,) apima tik svetainių talpinimą, el. pašto dėžutes, o didesnę dalį paslaugų (SaaS, PaaS, IaaS) apima debesų kompiuterijos sąvoka, todėl dalis bendrųjų Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) parengtų rekomendacijų dėl debesų kompiuterijos paslaugų saugumo tinkamos ir informacijos prieglobos paslaugų naudotojams.

Teikėją galite pasirinkti patys
Nežinantiems, kaip atskirti, kuris paslaugų teikėjas yra tinkamas, kuris ne, IT specialistas pataria pirmiausia įsivertinti, kokią informaciją (pvz., asmens / įmonės slapta informacija) planuojama patikėti saugoti ir apdoroti debesų kompiuterijos paslaugų teikėjui bei identifikuoti reikiamą šios informacijos saugumą. T. y. pateikto pavyzdžio atveju slaptos informacijos neturėtų gauti tretieji asmenys.
„Tuomet reikia pasirinkti tokį teikėją, kuris siūlo patikimas garantijas, pvz., yra nurodęs paslaugų teikimo sutartyje, taisyklėse ar nuostatuose, kur būtų laikoma naudotojo pateikta informacija, ar ji būtų laikoma Lietuvos duomenų centruose, ar būtų užtikrinimas informacijos atstatymas praradimo atveju, ar informacija laikoma užšifruota, ar teikėjas garantuoja informacijos konfidencialumą ir kt.“, – reziumuoja N. Blažys.