Lina JUREVIČIŪTĖ

Nuo 20 tūkstančių iki 5 milijonų dolerių vos už 3 procentus metinių palūkanų. Tokį pasiūlymą iš neva Vokietijos banko, įsikūrusio Olandijoje, kredito ir paskolų departamento per pastarąsias keletą savaičių gavo ne vienas šiaulietis. Misterio Stefano Harmso vardu pasirašyto laiško turinys viliojantis – tereikia nurodyti tik savo duomenis, laukti tolimesnių nurodymų ir pasiskolinti milijonai bus pervesti į jūsų sąskaitą. Tačiau policijos pareigūnai ir vartotojų teisių gynėjai žmonėms rekomenduoja tokius pasiūlymus vertinti labai atsargiai, nes po jais slepiasi sukčiai, kurie gali išvilioti ne tik pinigus, bet ir pasinaudodami asmens duomenimis žmogui pridaryti dar daugiau problemų. 

 

Vieni šiauliečiai neva Vokietijos banko atstovų atsiųstus informacinius pranešimus gavo anglų kalba, kiti – internetiniu vertėju išversta pusiau lietuvių, pusiau anglų kalba. 

 

Elektroninis laiškas atrodo gana patikimas. Parašytas banko pavadinimas, tikslus adresas ir kiti kontaktiniai duomenys. Laišką pasirašęs misteris Stefanas Harmsas trumpai ir aiškiai išdėsto, kas jie tokie ir ką siūlo. 

 

„Teikiame paskolas su trijų procentų palūkanomis. Paskolos dydis - nuo 20 tūkstančių iki 5 milijonų dolerių.

 

Ar esate pavargęs ieškoti, kas jums paskolintų pinigų? Ar bankai bei kitos privačios kredito įstaigos jums atsuko nugarą, kai prašėte paskolinti pinigų? Mes skoliname pinigus žmonėms, įmonėms ir kitiems, kuriems jų reikia. Susisiekite su mumis šiuo adresu ir mes pasakysime, ką daryti”, - rašoma angliškai atsiųstame laiške. 

 

Laiško apačioje prašoma nurodyti savo vardą, pavardę, adresą, pageidaujamą pasiskolinti sumą ir kitus duomenis. 

 

„Šiaulių naujienos” atliko nedidelį eksperimentą ir išgalvotais duomenimis paprašė paskolinti 500 tūkstančių dolerių. Gavome atsakymą, kuriame prašoma nurodyti daugiau duomenų (darbovietę, pareigas, pajamas). Esą nurodžius šiuos duomenis bus galima pereiti prie kito žingsnio. Duomenis nurodėme, tačiau atsakymo nebegavome. 

 

 

Ar esą Olandijoje įsikūręs Vokietijos bankas, siūlantis lietuviams pasiskolinti pinigų, yra žinomas bankus ir kredito unijas Lietuvoje prižiūrinčiam Lietuvos bankui, klausiame Lietuvos banko atstovo spaudai Mindaugo Milieškos. 

 

M. Milieška atsakė, kad minėta bendrovė, tai yra, Olandijoje registruotas Vokietijos bankas nėra Lietuvos banko priežiūros ir vertinimo objektas. 

M. Milieška pažymėjo, kad Lietuvos banko atstovai kartu su kitų institucijų specialistais dalyvavo rengiant Vartojimo kredito įstatymo projektą. Anot jo, šis teisės aktas turėtų reglamentuoti ne tik įmonių, išduodančių grietuosius kreditus veiklą, bet ir būtų taikomas visiems asmenims, kurie suteikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu. Įstatymo projekte šios veiklos priežiūrą siūloma perduoti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Įstatymo projektas jau perduotas Seimui. 

 

Kokios informacijos apie šį banką turi vartotojų teisių gynėjai, klausiame Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos viešųjų ryšių specialisto Vito Jono Ūso. 

Specialistas atsakė, kad jo atstovaujama tarnyba nėra gavusi vartotojų nusiskundimų panašiais klausimais. Ir apskritai Tarnyba neturi informacijos apie bendroves, teikiančias vartojimo kreditus ne Lietuvoje. 

 

„Jeigu vartotojams kyla klausimų dėl Europos Sąjungoje įsikūrusių bendrovių veiksmų, jie turi galimybę kreiptis į Europos vartotojų centrą, kuris bendradarbiauja su kitais, visoje Europos Sąjungoje įsikūrusiais centrais”, - sakė V. J. Ūsas. 

 

Vartotojų teisių gynėjas pataria vartotojams būti itin atidiems ir nepatikėti savo asmens duomenų nežinomiems asmenims. 

 

Neužkibti ant sukčių kabliuko pataria ir Šiaulių apskrities VPK atstovė spaudai Gailutė Smagriūnienė. Pareigūnė pataria nereaguoti į tokius laiškus ir iš karto juos ištrinti. O jei pasiūlymas vis dėlto labai vilioja, pataria pasiskambinti policijos budėtojams ir pasiklausti, ar galima tokiu laišku pasitikėti. 

 

 

Dar kartą atidžiai perskaitėme esą Vokietijos banko atstovo atsiųstą pasiūlymą ir atkreipėme dėmesį į siuntėjo elektroninės pašto dėžutės adresą. Dažniausiai rimtos įmonės po raidelės „@” naudoja sutrumpintą įmonės pavadinimą. Tačiau laišką atsiuntęs neva Vokietijos banko atstovas naudojasi visame pasaulyje populiaria „Yahoo” elektroninio pašto dėžute. Juk jau esame įpratę atsakydami į elektroninius laiškus pasinaudoti funkcija „atsakyti” ir iš naujo elektroninio pašto adreso neberašome. Tuo, panašu, internetiniai sukčiai puikiai pasinaudoja.