Judita VASILIAUSKAITĖ

Sugyventinį nudūrusiai 58-erių Irenai Čižauskaitei – šalies Prezidentės Dalios Grybauskaitės malonė. Malonės komisijos sprendimu, nuteistajai belangės durys bus atvertos dvejais metais anksčiau, nei tai buvo numatyta teismo verdikte.

Prieš keletą dienų Malonės komisijos posėdyje svarstyta 70 nuteistųjų prašymų dėl malonės suteikimo. Iš jų malonė suteikta šešiems už nužudymą ar kitus nusikaltimus kalintiems žmonėms, tarp jų - ir už sugyventinio nužudymą nuteistai I. Čižauskaitei. Malonės sulaukė ir dar du žmogžudžiai.

„Prieš apsispręsdama suteikti malonę Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė įvertino su malonės prašančiąja susijusias aplinkybes, nurodytas Malonės prašymų nagrinėjimo nuostatų 12 punkte bei atsižvelgė į  Malonės komisijos siūlymus ir vienbalsį patarimą. Priimant sprendimą suteikti Irenai Čižauskaitei malonę buvo analizuojama ir vertinama daug aplinkybių, susijusių su nuteistąja, jos padarytomis nusikalstamomis veikomis”, - „Šiaulių naujienoms” teigė Prezidentės spaudos tarnybos atstovai. Anot jų, nuteistajai suteikiant malonę atsižvelgta į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, asmenybę, elgesį, požiūrį į darbą, atliktos bausmės laiką, nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimą bei į pataisos įstaigos administracijos, visuomeninių organizacijų, buvusių darboviečių nuomonę ir į kitas aplinkybes.

Šiais metais bausmės laikas sutrumpintas trečiam Šiauliuose nuteistam žmogžudžiui. Šiemet per keturis Malonės komisijos posėdžius svarstyta apie pora šimtų nuteistųjų prašymų. Iš jų malonė suteikta 32 žmonėms.

I. Čižauskaitė Šiaulių apygardos teismo nuosprendį išgirdo šių metų sausio pradžioje. Moterį į belangę nuvedė praėjusių metų gegužės 25-osios įvykiai Kairiuose. Tuomet per išgertuves sugyventinių namuose kilo konfliktas. Iš žvejybos su draugu Vytautu grįžęs Nikolajus Kotorovas svaiginosi „naminuke” kartu su gyvenimo drauge I. Čižauskaite. Vėliau vyras dūmą traukiančios sugyventinės paprašė cigaretės. „Tai va”, - atrėžė moteris ir užuot patenkinusi sugyventinio prašymą vietoj cigaretės pagriebusi peilį dūrė Kolia vadinamam vyrui į krūtinės kairės pusės viršutinę dalį.

Išsigandusi Irena nubėgo pas kaimynus. Netrukus sužalotam vyrui iškviesti medikai. Į Ežero gatvėje esančius namus atvykę medikai nustatė, kad vyras miręs. Įtariamoji netrukus buvo sučiupta ir uždaryta į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę. Kaip tuomet teigė pareigūnai, moteris nesipriešino sulaikoma. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nužudymo. Alkoholio matuoklis parodė vidutinį moters girtumą, - kairiškė „pripūtė” 1,02 alkoholio promilės.

Sugyventinių namus pareigūnai jau kuris laikas žinojo kaip vietą, kurioje dažnai vykdavo barniai. Pora nesugebėdavo taikiai išspręsti konfliktų, tad puldavo skambinti policijos pareigūnams. Dažniausiai teisėtvarkos sergėtojus į savo namus kviesdavo būtent I. Čižauskaitė, N. Kotorovas tai darydavo rečiau.

Į Šiaulių apygardos teismą po nužudymo atvežta moteris buvo be antrankių - I. Čižauskaitė klibinkščiavo pasiremdama ramentais. Ją lydėjo tik vienas pareigūnas. Įtariamosios artimieji tuomet „Šiaulių naujienoms” pasakojo, kad I. Čižauskaitė seniai kentė konflikto auka tapusio sugyventinio smurtą. Jie teigė girdėję Kairiuose sklandžiusius gandus, kad N. Kotorovas be I. Čižauskaitės galėjo turėti ir daugiau moterų.

Moteris dažnai buvo vejama iš savo namų, jai tekdavo miegoti ir daržinėje. Su gyvenimo draugu santarvės nerasdavusi moteris skirdavosi, bet ir vėl taikydavosi – neturėjęs kur persikraustyti vyras netrukus ir vėl atgal sugrįždavo į I. Čižauskaitės namus. Šiaulių rajono pareigūnai neturėjo informacijos, kad N. Kotorovas galėjo stipriai talžyti savo sugyventinę. Namai, kuriuose gyveno sugyventiniai, kairiškiams priminė užeigą. Dviejų sugyventinių šeimoje dažnai bręsdavo ne tik tarpusavio konfliktai, bet ir buvo nuolat girtaujama.

Dviejų sugyventinių gyvenimas kaip ant delno buvo ir Kairių seniūnijai. Jos seniūnas Artūras Šulčius „Šiaulių naujienoms” pasakojo girdėjęs, kad N. Kotorovas su savo sugyventine dažnai šaukdavo vienas ant kito ir mušdavosi. Nepaisant šioje šeimoje nuolat vykdavusių nesutarimų, kairiškiams sugyventiniai problemų nekeldavo - niekas nesiskųsdavo. Pastaruoju metu tedirbo tik vienas iš sugyventinių. Vyras Ežero gatvėje ardė automobilius, o I. Čižauskaitė šeimininkavo savo namuose. Namas, kuriame gyveno pora, priklausė moteriai.

Kairiškiai gyveno gana uždarą gyvenimą - dažniausiai būdavo namuose ir su kaimynais per daug nebendraudavo. A. Šulčius sakė girdėjęs Kairiuose sklandančius gandus, kad Irenos sugyventinis esą būdavęs jai neištikimas. Seniūnas neatmetė galimybės, kad lemtingą vakarą konfliktas galėjo kilti ir dėl vyro neištikimybės. „Moteriai nebeišlaikė nervai. Atkeršijo”, - tuomet savo versiją iškėlė A. Šulčius.

I. Čižauskaitė neneigė savo kaltės ir pripažino nužudžiusi N. Kotorovą, su kuriuo gyveno apie šešerius–septynerius metus. Moteris nurodė, kad jos gyvenimo draugas lemtingą vakarą su ja negražiai elgėsi – ji sakė girdėjusi, kaip sugyventinis svečiui kažką negražaus kalbėjo, vėliau ją koneveikė negražiais žodžiais.

Teismas I. Čižauskaitę pripažino kalta ir skyrė jai dešimties metų laisvės atėmimo bausmę. Kaip moters atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažintas nukentėjusiojo provokuojantis elgesys. Tai, kad I. Čižauskaitė žmogžudystės dieną buvo girta, įvertinta kaip jos kaltę sunkinanti aplinkybė.

Šiaulių apygardos teismas patenkino N. Kotorovo artimųjų civilinius ieškinius. Iš I. Čižauskaitės priteista daugiau kaip 3 tūkstančiai litų laidojimo išlaidoms padengti ir 30 tūkstančių litų neturtinės žalos.

Nuteistoji nebuvo patenkinta Šiaulių apygardos teismo verdiktu, apskundė jį Lietuvos apeliaciniam teismui. Jis I. Čižauskaitės nepasigailėjo - Šiaulių apygardos teismo nuosprendis tuomet liko nepakeistas.