Šiaulių universiteto studijų prorektoriaus docentas dr. J. Pabrėža.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Šiaulių universitetas Švietimo ir mokslo ministerijai pateikė ketinimų protokolus dėl 114 tikslinio studijų finansavimo vietų. Universiteto studijų prorektoriaus docento dr. Juozo Pabrėžos teigimu, šiemet sulaukta itin didelio privataus ir viešojo sektoriaus darbdavių susidomėjimo investuoti į jauno specialisto parengimą, tai yra, dalyvauti tikslinio studijų finansavimo programoje.
Orientuotasi į Šiaurės Lietuvos regioną
Ketinimų protokolus Šiaulių universitetas pasirašė su 25 įmonėmis ir 15 savivaldybių dėl 114 studijų finansavimo vietų – 45 privataus ir 69 viešojo sektoriaus.
Nuo 2011 metų vykdomas tikslinis finansavimas, siekiant spręsti valstybei būtinų specialistų rengimo problemas, yra valstybės parama stojantiesiems, pasirinkusiems konkrečias bakalauro studijų programas: studentas pasirašo trišalę sutartį su aukštąja mokykla ir būsimu darbdaviu, mokosi visą studijų laikotarpį nemokamai, o baigęs studijas turi darbo vietą ne mažiau kaip trejus metus.
„Galiu pasakyti, kad šiemet kontaktuojant su darbdaviais jau nebereikėjo aiškinti kas ir kaip. Be to, jie jau suprato, kaip tai yra naudinga. Todėl ketinimų protokolus pasirašyti jau buvo daug lengviau, – sako studijų prorektorius. – Mes orientavomės į savo – vadinamąjį Šiaurės Lietuvos – regioną ir į savo kaip regioninio universiteto statusą. Todėl dauguma darbdavių – ir privataus, ir viešojo sektoriaus – yra būtent iš šio regiono, nors buvo ir išimčių. Sudarėme, pasirašėme protokolus ir su Anykščių rajono, Kauno miesto savivaldybėmis, nes tokių studijų programų kaip specialioji pedagogika daugiau niekur, išskyrus Šiaulių universitetą, nėra.“
Atrinktos kryptingai
Daugiausiai tikslinių vietų pretenduoja gauti informatikos (18) ir matematikos (15 vietų) studijų programos, finansų valdymui paraiškų yra 12, kūno kultūros studijoms – 11, lietuvių filologijai ir specialiajai pedagogikai – po 10, taikomajai dailei ir verslui – 8, ekologijai ir aplinkotyrai – 7, elektros, informatikos, mechanikos inžinerijai – po 5 vietas, aplinkos ir profesijos saugos bei audiovizualinio meno studijų programoms – po 4 vietas.
Iš esmės Šiaulių universitetas regiono darbdaviams teikė tokias studijų programas, kurių specialistų pareikalavimas yra didelis, bei kelių išskirtinių – tokių kaip specialioji pedagogika, lietuvių filologija ir kūno kultūra.
„Lietuvių kalbos studijų programa yra valstybinės reikšmės, o kūno kultūra, kuriai studijų krepšelių negalime gauti, irgi yra būtina, nes į Šiaulių universitetą stoja aukšto meistriškumo sportininkai iš viso regiono. Taigi studijų programas atrinkome labai kryptingai įvertinę visus už ir prieš“, – sako J. Pabrėža.
Studijų prorektoriaus teigimu, Šiaulių universitetas šiemet tikisi bent neblogesnio rezultato nei pernai, kai pateikus 104 ketinimų protokolus buvo skirtos 32 tikslinės vietos. Ypač daug vilčių teikia informatikos, informatikos inžinerijos studijų programos, nes šių sričių specialistų šalyje reikia labai daug ir labai greitai. Šiaulių universitetas, pasak J. Pabrėžos, yra pasiruošęs šias studijas pradėti net nuo mokslo metų vidurio.
Tikimasi didesnio tikslinių vietų finansavimo
Studijų prorektorius J. Pabrėža teigia, kad šie 2014 metai aukštosioms mokykloms yra ypatingi: keliais procentais sumažinus valstybės finansuojamų vietų skaičių, tos lėšos bus skiriamos būtent tikslinių studijų vietoms. O tai Šiaulių universitetui yra paranku, kol iš esmės kardinaliai priėmimas į valstybės finansuojamas vietas, pati finansavimo politika dar nepasikeitė, kol išlieka studijų krepšelių skirstymo sistema.
„Didieji perversmai šioje sistemoje planuojami 2015 metams – bus vykdomas tikrasis valstybės užsakymas, kuris jau seniai deklaruojamas. Tačiau žingsnis žengtas ir mūsų universitetui tikrai naudinga, kad bus didinamas tikslinio finansavimo vietų skaičius, nes jau sėkmingai baigėme preliminarių paraiškų paieškas, pokalbius su darbdaviais ir šį etapą galima įvertinti kaip labai sėkmingą. Belieka laukti rezultatų“, – sako studijų prorektorius docentas dr. J. Pabrėža.
