Vakar susitikime su Aplinkos ministerijos atstovais šiauliečiai Seimo nariai siūlė Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) valdymą perimti ministerijai. Anot Seimo nario Valerijaus Simulik, šiuo metu ŠRATC turi daug šeimininkų, o atsakomybės niekas neprisiima.
Mindaugas JANULIONIS
„Kaip išaiškėjo, 13 mln. litų Europos Sąjungos (ES) pinigų buvo laikomi sąskaitoje ir niekas nebuvo su jais daroma dar iki banko „Snoras“ bankroto. Kyla klausimas, kodėl ŠRATC valdytojai nemokėjo už vykdomus projektus?“, – piktinosi jis.
Pinigai „įšalo“
Primename, kad dėl banko „Snoras“ bankroto buvo įšaldyta 13 mln. Europos Sąjungos (ES) paramos fondo lėšų, skirtų statyti gamyklą, kurioje butų rūšiuojamos komunalinės atliekos. Prieš mėnesį į Šiaulius atvykęs Aplinkos viceministras Almantas Petkus aiškino, kad nepaisant finansinių nesklandumų, Šiaulių regionas ir toliau privalo vykdyti įsipareigojimus ES. „Tam ,kad būtų įgyvendinamos ES direktyvos, tai yra iki 2020 metų į sąvartyną kartu su mišriomis atliekomis patektų tik 35 proc. biologiškai skaidžių atliekų (šiuo metu sudaro 50 proc.), ŠRATC privalo įrengti atliekų mechaninio ir biologinio apdorojimo (MBA) įrenginius“, – dėstė jis. Tačiau MBA įrenginių statyba jau du kartus buvo nutraukta. Pirminiam projekto vykdymo variantui buvo numatyta 54 mln. litų suma. Už šiuos pinigus projektas turėjo būti vykdomas vienu etapu – įrengiant ir mechaninio, ir biologinio apdorojimo įrenginius vienu kartu. Darbų pradžiai ES skyrė 13 mln. litų, o šie – įstrigo bankrutavusiame banke „Snoras“. Dėl susidariusios padėties, ŠRATC teko nutraukti pirmąjį projekto variantą ir rasti kitą išeitį. Išeitis buvo rasta – projektas suskaidytas į dvi dalis. Už turimus pinigus buvo numatyta įrengti mechaninio rūšiavimo įrenginius, o biologinio apdorojimo – tik atgavus prarastas lėšas. Tokiu būdu atsirado viltis projektą įgyvendinti iki numatytos datos – 2015 metų. Tačiau, naujoji galimybių studija neįtiko Aplinkos ministerijai, kuri išleido įsakymą, kad projektą yra būtina vykdyti vienu etapu. Šio įsakymo įgyvendinimui reikia grįžti į pirminę projekto fazę, kuri negali būti vykdoma dėl trūkstamų 13 mln. litų. „Dvigubas projekto vykdymas yra neįmanomas“, – kategoriškai pareiškė viceministras. „13 mln. litų avansas yra išmokėtas numatytam projekto vykdymui, tad šie pinigai turi būti naudojami taip, kaip buvo numatyta skiriant pinigus“, – sakė jis.
Reikia vieno šeimininko
Vakar, po susitikimo su ministerijos atstovais, V. Simulik dienraščiui „Šiaulių naujienos“ sakė, kad Aplinkos ministerijos teigimu, pinigai projektui finansuoti galėjo būti naudojami dar iki banko bankroto. „Aš neturiu pagrindo netikėti ministerija“, – sakė jis. Anot Seimo nario, ministerijai perėmus ŠRATC valdymą būtų vienas šeimininkas: „Tokiu atveju būtų vienas šeimininkas, viena galva ir, esant nesklandumams, būtų galimybė reikalauti atsakomybės tik iš vienos įstaigos. Dabar yra labai daug šeimininkų, o rezultatas liūdnas“, – sako jis. „Jei savivaldybės nesugeba arba tiesiog negali vieningai valdyti įstaigos dėl atskirų interesų, sieksime valdymą perduoti Aplinkos ministerijai. Tokiu atveju ŠRATC tiesiogiai gautų pinigus ir tiesiogiai būtų atskaitinga ministerijai už jų panaudojimą. Kadangi Aplinkos ministerija yra Vyriausybinė institucija, ji tiesiogiai kontroliuotų pinigų panaudojimą projektams. Dabar – 13 mln. litų dingę ir niekas nežino kur jie yra. Taip išeina, kad ministerija gauna pinigus aplinkos tvarkymui Lietuvoje, juos atiduoda ŠRATC, o jie dingsta“, – sako V. Simulik.
