Pramonininkai valstybei priekaištauja dėl didesnių mokesčių nei kitose Europos šalyse. Vaido SIMANAUSKO nuotr.  

Vaida SKIRMANTIENĖ

Nors šalies ekonomikoje matyti atsigavimo ženklų, pramonininkai stebisi paradoksais. Didžiausias nedarbo lygis visoje Europos sąjungoje, tačiau norinčiųjų dirbti – mažai. Pramonininkai prabilo ir apie specialistų importą iš užsienio.

Daugėja vengiančių dirbti bedarbių

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas Šiaulių verslo inkubatoriuje vykusiame susitikime kalbėjo, kad Lietuvoje susidarė paradoksali situacija. Pagal statistikos duomenis, nedarbas šalyje yra vienas iš didžiausių Europoje, tačiau dirbti niekas nenori. Anot jo, yra dvi rūšys bedarbių. Vieni nenori dirbti ir yra patenkinti gyvenimu iš pašalpų, o kita grupė – tai nelegalūs darbininkai. Specialisto žodžiais nenorinčiųjų dirbti masiškai daugėja.

„Jeigu dvi žmonių kartos nedirba, tai trečia tikrai nebedirbs. Visuomenė geriau renkasi pašalpas ir nieko neveikia, nes atprato nuo darbo“, - sakė Ekonomikos ir finansų departamento direktorius S. Besagirskas.

Ekonomistas atkreipė dėmesį į tai, kad visa valstybė yra žvėriškai įsiskolinusi bankams. Daugiau kaip 50 procentų gyventojų yra paėmę paskolas, todėl jokios politikos negalima vystyti, kai žmonės ir valstybė skendi skolose.

S. Besagirskas pateikė duomenis, kaip pasaulio valstybės elgėsi prasidėjus krizei.

„Prasidėjus krizei viso pasaulio valstybės sumažino mokesčius, kad padidėtų vartojimas, kad žmonės kuo daugiau pirktų. Tik vienintelė Lietuva mokesčius pakėlė, taip smukdydama savo ir keldama kitų šalių ekonomiką. Nes lietuviai neįpirkdami brangtelėjusių produktų išvažinėjo apsipirkti svetur“, - klaidas vardijo ekonomistas.

Trūksta kvalifikuotų darbuotojų

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento analitikas Aleksandr Izgorodin posėdžio dalyviams pristatė Pramonės lūkesčių indekso (PLI) apžvalgą. Tyrimo metu buvo apklaustos 130 didžiausių apdirbamosios pramonės įmonių. Tačiau geriausi metais nusimato tiems verslininkams, kurie užsiima medienos ir baldų pramone, elektronika. Pažymėjo, kad Lietuvoje pamažu atsigauna eksportas. „Artimiausiu metu eksporto rinkoje vyraus stabilaus atsigavimo tendencijos. Paklausą blogina ir konkurencingumo neskatina didelis PVM tarifų skirtumas su kaimyne Lenkija. Toks didelis PVM mokestis mažina lietuviškų įmonių konkurencingumą, blogina jų finansinę padėtį“, - sakė analitikas.

Ekonomistas paminėjo ir tai, kad Lietuvos pramonėje labai trūksta kvalifikuotų darbuotojų, todėl darbdaviai darbo jėgos ieško užsienyje. Kvalifikuotų darbuotojų ypač trūksta maisto ir gėrimų, tekstilės ir drabužių, medienos ir baldų bei chemijos pramonėje.

Šešėlinis verslas klesti

Šešėlinė ekonomika – dar viena problema. Ugnės Radžiūnaitės žodžiais, Lietuvoje net 27 procentai verslo – šešėlyje. Lietuva užima 5-ąją vietą tarp Europos šalių.

„Šešėlinę ekonomiką skatina mokesčių dydis ir nepastovumas, kontroliuojančių institucijų valdingumas. Todėl žmonės slepia mokesčius, vežioja kontrabandines cigaretes bei alkoholinius gėrimus, nelegaliai dirba ir t. t.“, - kalbėjo U. Radžiūnaitė.

Bandant sumažinti šešėlinį verslą siūloma mažinti mokesčius, institucijų kontrolę, įvesti kasos aparatus turgavietėse bei skatinti atsiskaitymus kortelėmis per bankus.