Šiandien visame pasaulyje minima Pasaulinė vėžio diena. Šiaulių miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistai apgailestauja, kad vis daugiau žmonių suserga šia klastinga ir sunkia liga bei pataria nepamiršti šio susirgimo profilaktikos.

Susirgimų gali padaugėti
Nepaliaujamai vystantis mokslui, nuolat randama daugiau prielaidų tam, kad ši žmonijos rykštė būtų pažabota: naujos vėžio profilaktikos, ankstyvosios diagnostikos, modernaus gydymo galimybės. Vėžinės ligos (moksl. neoplazmos) – ligų grupė, kurioms būdingas požymis – nekontroliuojamas genetiškai pakitusių ląstelių dauginimasis ir šių ląstelių sugebėjimas naikinti aplinkinius audinius bei išplisti į kitas kūno vietas (metastazės). Vėžį sukelia DNR (genetinės medžiagos) pažeidimai, veikiantys ląstelių augimo reguliavimą.
Vėžiu susergama, kai ląstelės ima elgtis „nenormaliai“ ir pradeda nekontroliuojamai daugintis. Visi kūno organai sudaryti iš ląstelių, kurios dauginasi tik tada, kai to reikia. Šis vyksmas palaiko gerą mūsų organizmo būklę. Jei ląstelės ima daugintis nenormaliai, susidaro perteklinė audinio masė. Šis perteklinis audinys, vadinamas naviku, gali būti gėrybinis arba piktybinis.
Pasaulio sveikatos organizacija įspėja, kad iki 2020 m. piktybinių susirgimų gali padaugėti 50 %, nes sergančiųjų vėžiu skaičius daugelyje šalių nuolat didėja. Vilniaus universiteto Onkologijos instituto (VUOI) patikslintais Vėžio registro duomenimis, pastaraisiais metais mūsų šalyje kasmet diagnozuojama po daugiau nei 17 tūkst. 800 naujų vėžio atvejų, didžiausias mirtingumas išlieka nuo plaučių vėžio.
2011 m. priešinės liaukos navikai išliko dažniausiu piktybiniu naviku Lietuvoje (2 715 atvejai), jie sudarė 15 proc. visų naujų vėžio atvejų. 14 proc. ir 9 proc. naujų vėžio atvejų sudarė odos piktybiniai navikai (be melanomos) ir storosios žarnos (gaubtinė ir tiesioji) vėžys. Ketvirtą ir penktą vietą tebeužima krūties ir plaučių piktybiniai navikai.
Kaip ir ankstesniais metais, 2011 m. vyrams dažniausiai diagnozuoti priešinės liaukos (30 proc.), plaučių (13 proc.) ir odos (be melanomos) bei storosios žarnos piktybiniai navikai (po 9 proc.) navikai. Tarp moterų padaugėjo odos piktybinių navikų – jie 2011 m. jau sudarė 18,6 proc. moterims diagnozuotų navikų. Krūties vėžys ir storosios žarnos piktybiniai susirgimai tarp moterų užėmė antrą ir trečią vietą (17,6 proc. ir 9,2 proc. atitinkamai).
2011 m. pabaigoje Lietuvoje buvo 88 tūkst. 597 sergantys vėžiu asmenys, iš jų 18 tūkst. 540 (beveik 21 proc.) nuo onkologinės ligos nustatymo buvo išgyvenę daugiau nei 10 metų.

Galima išvengti
Kuo daugiau žinoma apie vėžio atsiradimo priežastis, tuo daugiau galimybių jo išvengti. Nors vėžio atsiradimo priežastys dar nėra iki galo išaiškintos, bet jau tikrai žinoma, kad vėžys nėra užkrečiama liga, t. y. kontaktas su sergančiu asmeniu visiškai nėra pavojingas. Vėžys išsivysto palaipsniui, kaip pasekmė įvairių veiksnių – aplinkos, gyvenimo būdo ir paveldimumo. Visuomenės sveikatos specialistai primena, kad riziką susirgti vėžiu didina senėjimas, rūkymas, netinkama mityba, antsvoris, saulės spinduliai, alkoholinių gėrimų vartojimas, jonizuojančioji spinduliuotė, chemikalai ir kitos kenksmingos medžiagos, kai kurie hormonai, paveldimumas. Daugelio šių rizikos veiksnių galima išvengti. Kai kurie (pvz., paveldimumas) yra neišvengiami. Tačiau patartina ypač saugotis kitų rizikos veiksnių ir reguliariai tikrintis, nes jei ima vystytis vėžys, labai svarbu jį kuo anksčiau diagnozuoti. Todėl specialistai dar kartą primena šiauliečiams apie galimybę dalyvauti prevencinėse sveikatos programose, apie jas galite daugiau sužinoti iš savo gydytojo arba Šiaulių miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biure. Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems gyventojams visos šios sveikatos paslaugos teikiamos nemokamai.

Parengė Ieva MAČIULYTĖ