Sosnovskio barščiai visu gražumu bujoja ne tik Tilžės gatvėje (nuotraukoje), ties sankryža su Vaidoto gatve, bet ir Bačiūnuose, netoli parduotuvės.
Vaido SIMANAUSKO nuotr.
Asta VOLKOVAITĖ
Nepaisant kasmet išleidžiamos krūvos pinigų Sosnovskio barščiams naikinti, jie ir toliau plinta. Miesto valdžia nepasistengė pasinaudoti galimybe gauti lėšų iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos, kai Šiaulių rajono valdininkai Sosnovskio barščiais suskubo rūpintis dar žiemą.
Sosnovskio barščiams nelemta išnykti?
„Šiaulių naujienų“ žurnalistai, net ir specialiai neieškoję Sosnovskio barščių, perdien aptiko net kelias jų augimo vietas. Šis pragaištingas augalas nevaldomai bujoja šalia Bačiūnuose esančios parduotuvės bei Tilžės gatvėje ties sankryža su Vaidoto gatve.
„Tiek, kiek matau gatvėje, tiek specialistui duodu įtraukti į savo planą. Šiemet tų vietų daugiau yra, nei buvo praėjusiais metais. Plinta tas augalas, jis labai vislus. Žmonės jį parsivežė kaip dekoratyvinį, o dabar nebesuvaldo jo“, - apie situaciją mieste dėl Sosnovskio barščių sakė Šiaulių savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas Arūnas Adomaitis. Šiemet, kaip ir ankstesniais metais, Sosnovsko barščius mieste naikina bendrovė „Šiaulių apželdinimas“.
A. Adomaičio teigimu, pragaištingas augalas šiemet jau buvo naikintas Noreikių gatvėje, Tilžės gatvėje priešais Šiaulių areną, Pavasario gatvėje bei dar keliose vietose.
Rajono valdžia teikė paraišką
Sosnovskio barščiai veši ir Šiaulių rajone. Šiaulių rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Tatjana Plukienė pripažįsta, jog Sosnovskio barščiai plinta. Jei praėjusiais metais Šiaulių rajone Sosnovskio barščiai apėmė 280 arų teritoriją, tai šiemet užima 550 arų plotą. Skirtingai nei Šiaulių miesto valdininkai, pragaištingo augalo naikinimui rajono valdininkai puolė rengtis dar žiemą – vasario viduryje Aplinkos ministerijai pateikė paraišką.
„Kreipėmės į ministeriją, kadangi buvo tokia galimybė dėl Sosnovskio barščių naikinimo. Brangu naikinti iš Savivaldybės lėšų, todėl pateikėme paraišką“, - minėjo T. Plukienė.
Sosnovskio barščių naikinimui iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos prašoma daugiau kaip 19 tūkstančių litų. Šiaulių rajono savivaldybė šiems darbams yra numačiusi 10 tūkstančių litų.
Praėjusiais metais Šiaulių rajono savivaldybė Sosnovskio barščiams naikinti iš minėto fondo jau buvo gavusi 8 tūkstančius litų.
Šiaulių rajono savivaldybės žiniomis, didžiausias Sosnovskio barščių plotas – Paringuvio kaime, prie Ringuvos upelio, Kurtuvėnų miestelio mokyklos teritorijoje, Kuršėnuose esančiame Naujajame parke bei palei Ventos upę.
Neturėjo kuo pasigirti
„Šiaulių naujienų“ žurnalistei susidarė įspūdis, jog lyginant rajono ir miesto valdininkus, šiuo atveju miesto valdžia pasirodė esanti tikra lėtapėdė. A. Adomaitis, paklaustas apie rengtus projektus Sosnovskio barščiams naikinti, pasiūlė kreiptis į Savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėją Romaldą Šemetą. Šis vis kartojo tą patį žodį.
„Nežinau“, - į klausimą, ar buvo teiktos paraiškos pragaištingam augalui naikinti atsakė valdininkas. Tą patį jis atsakė ir paklaustas, kas galėtų atsakyti į šį klausimą.
Šiaulių rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Tatjana Plukienė teigė, jog dar žiemą dėl Sosnovskio barščių naikinimo buvo pateikta paraiška lėšoms gauti iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos.
Šiaulių miesto savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėjas Romaldas Šemeta, paklaustas apie teiktas paraiškas Sosnovskio barščiams naikinti, neturėjo kuo pasigirti.
Vaido SIMANAUSKO nuotr.
Faktai apie Sosnovskio barštį
Dėl didelių jo lapų seniau manyta, kad jis puikiai tinka gyvuliams šerti, silosui gaminti, o nuo 2001-ųjų Sosnovskio barščiai įtraukti į Kenksmingų ir naikintinų laukinių augalų ir grybų rūšių sąrašą.
Prieš porą metų mieste vešint Sosnovskio barščiams neapsieita ir be visuomenininkų piketų, kurių atgarsiai nusikėlė net į teismus. Vienas visuomenininkas teismo buvo įspėtas už tai, jog primindamas apie mieste augančią žmogaus sveikatai pavojingą piktžolę, barščių lapų „pamerkė“ į prie Savivaldybės esančią šiukšlių dėžę.
Medikų teigimu, Sosnovskio barščiai vaikams pavojingesni nei suaugusiesiems. Tikimybė, kad augalas pažeis didesnį odos plotą, dar didesnė, nes vaiko oda plonesnė.
Prisilietus prie nuodingo augalo, oda patiria nudegimą, panašų į terminį. Ant paraudusios odos susiformuoja pūslės.
Nuodingi augalai dažniausiai pažeidžia atvirus odos plotus: rankas, pečių sritį ar veidą. Kartais žmonių sužalojimai būna tokie rimti, kad prireikia gydymo ir stacionare.
