Ne visi dirbantieji gali susipažinti su Darbo kodekso projektu ir sureaguoti į siūlomas darbo santykių naujoves. 
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Diana JANUŠAITĖ
Aistros dėl naujojo socialinio modelio projekto nerimsta. Modelio kūrėjai skubina profesines sąjungas ir kitus abejojančius kuo greičiau jį išnagrinėti. Tačiau visuomenei pateikiama per mažai informacijos apie tai, kur naująjį dokumentą rasti.
O tai sukuria tokią situaciją, kad ne visi dirbantieji gali susipažinti su šiuo dokumentu ir reaguoti į siūlomas darbo santykių naujoves. Aišku viena – svarstymams pateiktas socialinio modelio projektas nėra tobulas.

Dokumentą sunku suprasti
„Šiuo metu su juo dirba darbo santykių komisija prie LR Trišalės tarybos, daug diskutuojama, sutariama dėl daugybės pataisymų, pildymų, tikslinimų. Nemažai klausimų, susijusių su įvairių išmokų dydžiais, terminais, jautrių socialinių grupių įtraukimu į tam tikrus straipsnius, perduodama spręsti politikams. Dokumentą gavome kovo mėnesio pabaigoje, dabar baigiasi balandis, o minėtoje komisijoje apsvarstėme tik 61 iš beveik 300 straipsnių“, – apie esamą situaciją „Šiaulių naujienoms“ pasakoja Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos teisininkė Evelina Šilinytė.
Nežinantys, kokiuose labirintuose ieškoti naujojo kodekso, susiduria su dar viena problema. Radus, teisinį dokumentą ne taip lengva jį suprasti, nes naujasis dokumentas iš esmės skiriasi nuo dabar galiojančio.
Teisininkės nuomone, dokumentas surašytas sudėtingai. Pakeičiama jo struktūra, mėginama dalimis įtraukti specialiuosius įstatymus (pvz., Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones; Darbo tarybų; Profesinių sąjungų), išskiriamos tam tikros darbo sutarčių ypatybės su kultūros ir švietimo darbuotojais, kurias taip pat reguliuoja specialieji įstatymai.
„Norint į jį įsigilinti, reikia tikrai nemažai laiko, o ir teisinės žinios pagelbėja. Abejoju, ar eilinis pilietis turės tiek žinių, kad tinkamai suprastų, kas yra įtvirtinta šiame dokumente“, – sako E. Šilinytė.

Kitų šalių praktika skiriasi
Jei dokumento analizei reikia ne vieno mėnesio, kodėl profsąjungos spaudžiamos kuo greičiau pateikti savo pastabas ir siūlymus?
Kodekso rengėjai aiškina, kad Lietuvai reikalingi Darbo kodekso pakeitimai, nes dabartiniai darbo santykiai nėra pakankamai lankstūs. Esą dėl to prarandame dalį investicijų. Todėl dairomasi į kitas šalis, kur tokia pasenusi tvarka netaikoma. Tačiau pakanka pažiūrėti į kaimynines šalis ir iš karto matyti, kad socialinio modelio projekto kūrėjai pasako ne visą tiesą. Pasirodo, kad visose Baltijos šalyse turime labai panašias sąlygas, tik jos pristatomos skirtingai.
„Sudėtinga vadovautis kitų šalių praktika, kadangi nesutampa darbo santykių kultūra. Daugiausiai žiūrima į Skandinavijos šalis, Vokietiją, tačiau neįvertinamas tų šalių piliečių mentalitetas, darbdavio ir darbuotojo požiūris į vienas kitą, kolektyvinių santykių tradicijos“, – išskiria teisininkė.
Naujojo modelio kūrėjai, esą atsižvelgdami į Europos patirtį, siūlo, jog darbdavys mokėtų tik vieno mėnesio atlyginimo dydžio išeitinę kompensaciją. Ir viešumoje tikina, kad tokios didelės išmokos nebemoka net latviai su estais.
Tačiau iš tiesų Latvijos darbdaviai moka keturių mėnesių atlyginimo dydžio išeitines išmokas, Estijoje – vieno. Tačiau „pamirštama“ pridurti, kad dar dviejų mėnesių mokama iš Bedarbių draudimo fondo, į kurį įmokas moka darbdaviai. Maža to, estai iškart po atleidimo jau gauna bedarbio pašalpas. Tuo tarpu Lietuvoje ji pradedama mokėti tik po tiek mėnesių, kelių dydžio buvo išeitinė išmoka.

Teisės aktą būtiną koreguoti
Tad kokia tikroji naujojo dokumento paskirtis? Nejau tokiu būdu siekiama sukurti pigios ir greitai keičiamos darbo jėgos šalies įvaizdį?
Būtent todėl, specialistės nuomone, proceso negalima skubinti. Tai nėra vienadienis dokumentas. Tai ypatingą svarbą turintis būsimas teisės aktas, kuris tiesiogiai susijęs su visais valstybės piliečiais. Todėl turi būti skirta pakankamai laiko diskutuoti pateiktas nuostatas, kiek įmanoma pašalinti neaiškumus, išsiaiškinti, kiek viena ar kita norma yra prasminga, reikalinga ar bus veikianti praktikoje.
Nejau tikrai norime darbo santykius grįsti paskubomis į gyvenimą paleistu įstatymu, kurio normos bus aiškios tik po teismų sprendimų? Gal būtų geriau visiems ramiai susitarti dėl aiškaus ir kokybiško dokumento?
Teisininkė sako, kad teismų įsikišimas, aiškinant normas, yra neišvengiamas. Todėl ragina nuostatus formuluoti kuo tiksliau. Nes ir taip pakankamai daug klausimų paliekama aiškinti teisminėms institucijoms. Be to, ginčo sprendimas teisme yra gana brangus ir reikalauja daug laiko bei specialių žinių.
„Pakankamai turime įstatymų, kurie patvirtinami įstatymų leidėjo ir netrukus keičiami. Nekalbu apie tai, kad galima sukurti tobulą įstatymą, kurio niekada nereikės keisti. To būti negali, nes gyvenimo dinamika, technologinė pažanga priverčia teisės aktus pritaikyti esamai situacijai, tačiau nereikia dirbtinai inicijuoti šį procesą. Sudėliokime teisės aktą taip, kad bent kurį laiką jis nereikalautų korekcijų, suderinkime su galiojančiais teisės aktais, kad nereikėtų nei vienų, nei kitų keisti“, – rekomenduoja E. Šilinytė.
Mokslininkų grupė siūlo atleidimo iš darbo apribojimus ir garantijas iš Darbo kodekso perkelti į nacionalines kolektyvines sutartis, sutrumpinti įspėjimo apie atleidimą terminą ir suvienodinti išeitinę išmoką bei sumažinti ją iki 1 mėnesio. Be to, rekomenduojama palikti 40 valandų per savaitę. Artėjant Seimo rinkimams, dalis Seimo narių viešai pripažino, kad už kai kurias modelio nuostatas nebalsuos. Vyriausybės siūlomas naujojo socialinio modelio projektas Seimą turėtų pasiekti gegužės pabaigoje.