„Klaidingai manoma, kad santuokoje moteris privalo santykiauti su savo vyru”, - apie seksualinį smurtą kalba teisininkė Dovilė Petrauskaitė.
Autorės nuotr. 
  

Asta VOLKOVAITĖ

Tikrasis smurto šeimoje mastas greičiausiai niekada nebus žinomas, tai konstatuota Moterų veiklos inovacijos centre. Smurtą šeimoje dažnai išgyvena net aukštą socialinę padėtį užimančios moterys.  Pasak pareigūnų, moterys dažnai atsiima pareiškimus ir tikina, kad jokių priekaištų savo smurtavusiam vyrui nebeturi.

Atleido nuskriaudusiam sutuoktiniui bei jo broliui

Į „Šiaulių naujienų” redakciją buvo atėjusi ne viena sutuoktinio mušama ar kitaip skriaudžiama moteris. Štai trisdešimtmetė moteris ištekėjusi už visuomenėje gerai žinomo vyriškio gero gyvenimo nei sau, nei savo vaikams, šioje santuokoje negalėjo sukurti.

„Vyro brolis pažadino mane ir vaikus trankydamas duris ir rėkaudamas necenzūrinius žodžius, reikalaudamas išsikelti iš buto. Aš prašiau leisti man apsirengti, nekelti triukšmo. Kai bandžiau uždaryti kambario duris, jis man sudavė tris smūgius kumščiu į galvą. Dar dviejų smūgių man išvengti pavyko. Po to sutuoktinis sudavė kelis smūgius į kaklą, dešinį petį bei dešinį šoną. Smurtą matė ir mažamečiai vaikai”, - rašoma šiaulietės skunde Šiaulių miesto apylinkės teismui dėl privataus kaltinimo bylos iškėlimo.

Jaunai moteriai medikai nustatė galvos smegenų sukrėtimą. Moteris gydėsi Šiaulių apskrities ligoninės Neurochirurgijos skyriuje. Teismas nustatė, kad moteris iš abiejų vyrų sulaukė ne vieno smūgio, bet vis tik šiaulietė susitaikė ne tik su sutuoktiniu, bet ir su jo broliu.

Smurtaujama ir pasiturinčiose šeimose

Sociologiniai tyrimai rodo, kad beveik kas antra ištekėjusi arba neregistruotoje santuokoje gyvenanti moteris bent kartą patyrė savo dabartinio sutuoktinio ar partnerio smurtą. Tai, kad šeimoje apskritai egzistuoja prievarta prieš moterį, - iš dešimties apklaustųjų pripažino aštuonios ar net devynios moterys.

Pasak teisininkės Dovilės Petrauskaitės, visuomenėje vis dar gaji klaidinga nuomonė, kad nuo smurto kenčia tik asocialios moterys. „Aukštesnio statuso moterys apie smurtą šeimoje nutyli, nes bijo aplinkinių  požiūrio, mažai uždirbančios moterys apie tai, kas vyksta šeimoje, nekalba dėl kitų priežasčių”, - tvirtina D. Petrauskaitė. Anot teisininkės, smurtas žaloja žmogų ne tik išoriškai.

„Smurtas paliečia asmenybę, pradedama „kovoti“ narkotikais arba alkoholiu”, - tvirtina D. Petrauskaitė. Teisininkė sako, kad moterims derėtų visada žinoti savo teises bei kur ieškoti pagalbos.

Smurtaujančio vyro auka tapusios moterys dažnai susikaupusį ir slepiamą  pyktį bei kitus jausmus išlieja ant savo vaikų.

Šeimos ūkio reikalams – šimtas litų

„Draudimas dirbti ar mokytis, atsiejamas nuo artimųjų yra psichologinis smurtas”, - aiškina D.  Petrauskaitė. Teisininkė pasakoja, kad smurtaujantys sutuoktiniai gali siekti, kad jų antrosios pusės taip būtų dar labiau priklausomos nuo jų. D. Petrauskaitė pamena vienos moters pasakojimą apie jos išgyventą ekonominį smurtą.

„Sutuoktinis moteriai duodavo apie šimtą litų per mėnesį. Iš tų pinigų ji turėjo apsirengti, pamaitinti vaikus bei patį vyrą”, - moters istoriją prisiminė D. Petrauskaitė. Anot teisininkės, santuokoje gyvenanti, namais bei vaikais besirūpinanti moteris privalo turėti vienodas teises į vyro pajamas. Tačiau D. Petrauskaitė pripažįsta, kad teisminiu keliu moteriai išsireikalauti lygių ekonominių teisių gali būti sunku.

Pataria kaupti įrodymus apie vyro smurtą

Anot teisininkės, skriaudžiamos moterys ne visada ryžtasi skyryboms: baiminamasi dėl materialinės gerovės bei dėl pastogės.

„Moteris turėtų prikalbinti vyrą kreiptis į psichologą. Apie smurtą būtina kuo daugiau kalbėti”, - įsitikinusi D. Petrauskaitė. Teisininkė nuo smurto kenčiančioms moterims pataria visada kreiptis bent jau į medikus.

„Jei nesiryžtama kreiptis į pareigūnus, tai bent jau reikėtų apsilankyti pas medikus, kad sužalojimai būtų užfiksuoti”, - pataria  D. Petrauskaitė. Pasak teisininkės, nors tai gal ir nebus neginčijamas įrodymas teisme, bet kaupti informaciją apie sutuoktinio elgesį – būtina.

„Vyrui smurtaujant moteris galėtų pasinaudoti ir mobiliojo telefono įrašymo funkcija, o jei jos nėra,  paskambinti draugei, ar kitam artimam žmogui”, - pataria  D. Petrauskaitė. Teisininkė sako, jog moteriai nederėtų slėpti to fakto, kad jos sutuoktinis smurtauja.

Sutuoktiniai verčia suartėti

„Klaidingai manoma, kad santuokoje moteris privalo santykiauti su savo vyru. Žiūrėjimas į moterį kaip į daiktą, vertimas lytiškai santykiauti yra seksualinis smurtas” - tvirtina  D. Petrauskaitė. Beje, tokių atvejų neseniai būta ir Šiauliuose tarp buvusių sutuoktinių. Anot policijos pareigūnų, pas buvusią žmoną apsilankęs vyras po gerą valandą trukusių įkalbinėjimų bei grasinimų pasiekė savo ir privertė moterį lytiškai santykiauti.

D. Petrauskaitė  pasakoja, kad būna, kai sutuoktiniai savo žmonas kalina namuose ir atima ryšio priemones. „Savo namuose uždaryta vyro mušama moteris negalėjo sulaukti pagalbos, neturėjo mobiliojo ryšio telefono”, - teisininkė prisimena smurtą šeimoje kentusios moters pasakojimą.  D. Petrauskaitė sako, kad šią moterį, visai kaip iš muilo operų, išgelbėjo kaimynė. Šioji per langą ar balkoną mestelėjo telefoną, kad moteris galėtų paskambinti reikiamoms įstaigoms ir papasakoti apie tai, kas vyksta jos šeimoje. 
 
 

 
Straipsnių peržiūros
94073741
Į viršų