Specializuotos pagalbos centras bendradarbiauja su vaikų teisių apsaugos tarnybomis, socialinių paslaugų skyriais ir Šiaulių apskrities vyriausiojo komisariato pareigūnais visame Šiaulių regione.
Aleksandras RIMDŽIUS
Pernai Šiaulių apskrityje pradėta beveik pusantro tūkstančio ikiteisminių tyrimų dėl smurto šeimoje. Didžioji dalis smurtautojų – vyrai, o smurtą dažniausiai patiria moterys. Nors informacijos apie smurtą ir galimybę gauti pagalbą jį patyrus – apstu, dažnai smurto aukos nežino, kur kreiptis ar net nesuvokia jį patyrusios.
Liūdna statistika
2012 metais Šiaulių apskrities policijos įstaigose gauti 2 048 pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje, kuriais remiantis pradėti 1 386 ikiteisminiai tyrimai. Didžioji jų dalis (85,9 proc. arba 1 190 atvejų) pradėta dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo), 12 proc. (163 atvejai) sudaro ikiteisminiai tyrimai dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, taip pat žmogaus terorizavimas, pradėti 27 ikiteisminiai tyrimai dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir 3 – dėl nužudymo.
Daugiausiai (apie 75 proc.) smurto atvejų užfiksuota tarp sutuoktinių ir sugyventinių, 10 proc. sudaro suaugusių vaikų smurto atvejai prieš savo pagyvenusius tėvus, 8 proc. – tėvų smurtas prieš vaikus bei 7 proc. – smurto atvejai tarp brolių, seserų, svainių, kitų artimų giminaičių. Didžiąją dalį nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusių asmenų sudaro moterys (84 proc.), 9 proc. – nepilnamečiai ir 7 proc. – vyrai. Didžiąją dalį smurtautojų sudaro vyrai (96 proc.), o smurtavusios moterys sudaro 4 proc. Taip pat reikia pažymėti, kad nesikeičia tendencijos dėl alkoholio vartojimo įtakos smurtiniam elgesiui – net 60 proc. smurtautojų buvo neblaivūs, o apie 10 % sudaro atvejai, kai neblaivūs buvo ir smurtautojas, ir nukentėjusysis. Praėjus daugiau nei metams nuo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įsigaliojimo pradžios taip pat pastebima, kad baudžiamosios atsakomybės taikymas ne visada nutraukia smurtinius veiksmus. Deja, bet tenka konstatuoti, kad daugėja atvejų, kada už smurtą artimoje aplinkoje jau teisti asmenys smurtauja pakartotinai.
Teikia nemokamą pagalbą
Šiauliuose veikiančio Moterų veiklos inovacijų centro (MVIC) vadovė Salomėja Jasudienė teigia, kad nuo 2002 m. veikiantis MVIC su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vidaus reikalų ir Sveikatos ministerijomis yra pasirašę bendradarbiavimo sutartis dėl kompleksinės pagalbos smurto aukoms regione teikimo.
„Visos mūsų teikiamos paslaugos yra nemokamos, matydami, kad smurto aukai būtina psichologinė pagalba, galime pasirūpinti, kad žmogui, kuriam to tikrai reikia, būtų skiriamos 5–10 dienų trukmės nemokamos individualios psichologinės konsultacijos.“, – teigia S. Jasudienė.
Per praėjusius metus prie MVIC veikiantį Specializuotos pagalbos centrą (SPC) pasiekė 156 iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato gauti pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje. Didžioji dauguma moterų pagalbos į centrą kreipiasi privačiai, radusios informacijos internete arba gavusios informacijos apie centro veiklą iš pažįstamų.
Smurtauja ne tik asocialūs asmenys
Pašnekovė neslepia, jog pranešimų padaugėjo įsigaliojus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui. Antra vertus, moterys vis dar menkai suvokia savo teises ir atsakomybę, o smurtautojas – pareigas. Anot SPC vadovės, neretai artimo žmogaus prievartą patyrusios moterys vėliau kreipiasi į centrą prašydamos tarpininkauti nutraukiant smurtaujančios antrosios pusės atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą. „Norėjau tik pagąsdinti“, – sako moterys. Pasak vadovės, galima tik kartą atsiimti pareiškimą ir tik tuo atveju, jei atsakovas nėra padaręs kito nusikaltimo.
„Smurtas neturi nei amžiaus, nei išsilavinimo apribojimų, smurtas neturi materialinės atskirties ar rasės. Kita vertus, sunkmečiu tikrai pastebimas smurto artimoje aplinkoje pagausėjimas. Tai susiję su socialinės, ekonominės atskirties didėjimu. Turtingesniuose sluoksniuose smurtas labiau latentinis (užslėptas), dėl užimamų pareigų, ekonominių svertų (vyras išlaiko šeimą)“, – teigia MVIC vadovė.
Nesikreipia pagalbos
S. Jasudienė teigia, kad nors įstatymas ir įpareigoja „su nukentėjusiojo žinia“ apie kiekvieną artimoje aplinkoje kilusį smurto atvejį pranešti Specializuotos pagalbos centrui, į incidento vietą atvykę pareigūnai ne visada laikosi šio nurodymo arba moterys, ištiktos šoko, nesupranta Specializuotos pagalbos centro (SPC) paskirties.
Ganėtinai dažnai pagalbos į SPC moterys kreipiasi kelis kartus. Dažniausiai jos prašo teisinės pagalbos sprendžiant skyrybų ir bendro turto dalybų klausimus.
„Toleruojamas smurtas šeimoje dažnai perauga ir į smurtą visuomenėje. Atlikti tyrimai rodo, kad vaikai, augę smurtaujančioje šeimoje, dažnai smurtauja ir savo šeimose, viešoje aplinkoje. Pagrindinė problema lieka žmonių pakantumas smurtui. Moterų veiklos inovacijų centras įgyvendina gretutinę prevencijos programą, kurios metu vykdoma aktyvi edukacinė – švietėjiška veikla. Informacijos sklaida, specialistų pagalba, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pristatymas visuomenei skatina žmones nebūti abejingus smurto aukų atžvilgiu, sukurti nepakantumo aplinką bet kokioms smurto apraiškoms“, – sako S. Jasudienė. Pasak jos, pagal įstatymą, pranešti apie smurto atvejus gali ne tik nukentėjusioji, bet ir artimieji ar kaimynai.
Smurtautojas paprastai dviem paroms yra uždaromas ir negali artintis prie savo aukos, kol vyksta ikiteisminis tyrimas.
Nesuvokia, kad patiria smurtą
Pasak 2008 metais atliktos smurto prieš moteris šeimoje analizės ir smurto šeimoje aukų būklės įvertinimo tyrimo ataskaitos, Lietuvoje smurtą nuolat patiria 15 procentų ištekėjusių moterų. Beveik du trečdaliai jų tą patį smurtinį elgesį šeimoje patiria kiekvieną mėnesį ir dažniau. Iš visų smurtą šeimoje patiriančių moterų net 87 proc. patiria patyčiomis ir kitomis emocinio spaudimo išraiškomis besireiškianti psichologinį smurtą, beveik pusė jų (48 proc.) teigė patiriančios fizinį smurtą, beveik trečdalis jų (28 proc.) kenčia nuo ekonominio smurto ir 11 proc. iš gyvenimo partnerio patiria seksualinę prievartą.
Daugiau kaip trečdalis smurtą patyrusių moterų nurodė niekada nesikreipiančios pagalbos. Maža to, net kas antra prievartinius veiksmus savo šeimoje patirianti ištekėjusi moteris jų nelaiko smurtu.
Beveik 20 procentų visų sociologiniame tyrime dalyvavusių moterų žino konkrečias pagalbos organizacijas ir jų kontaktus, didžioji dalis – 62 procentai – yra girdėjusios apie tokias organizacijas, tačiau tiksliai nežino, kur kreiptis, 19 procentų nėra nieko girdėjusios apie pagalbą moterims teikiančias organizacijas.
Kita problema – smurtą patirianti moteris nebemoka gyventi kitaip – nuolatinis fizinis ir emocinis smurtas jai tampa norma. „Šitokių mazochizmo apraiškų visuomenėje neturėtų būti, – reziumuoja S. Jasudienė. Mes skatiname moteris būti orias ir savarankiškas, nepriklausomas nuo ekonominio smurto“.
