Per šių metų pirmą pusmetį gauta per du tūkstančius skundų ir pranešimų – kone trečdaliu mažiau nei pernai tuo pačiu metu, informuoja Valstybinė darbo inspekcija. Jos nuomone, šio skaičiaus sumažėjimą lėmė nuo šių metų prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių įsteigtos darbo ginčų komisijos. Darbuotojai ir darbdaviai individualius darbo ginčus, dėl kurių anksčiau buvo nukreipiami į teismus, sprendžia tiesiogiai kreipdamiesi į jas.

Algirdas BALKYS

Tendencijos išlieka
VDI inspektorių nagrinėjamuose skunduose ir pranešimuose išlieka tendencija, kad daugiausiai nusiskundimų yra susiję su darbo teisės klausimais – jie sudarė apie 90 procentų visų skundų. Palyginti su pernykščiu pirmuoju pusmečiu, padaugėjo dėl darbo ir poilsio laiko pažeidimų keliamų klausimų skaičius (dėl darbo ir poilsio režimo, darbo laiko apskaitos – taip pat ir suminės, viršvalandinių darbų, nemokamų atostogų ir panašiai).
Daugiau nei 40 procentų sumažėjo nusiskundimų dėl darbo apmokėjimo skaičius, trečdaliu sumažėjo nusiskundimų dėl darbo sutarties klausimų. Taip pat sumažėjo klausimų dėl darbo užmokesčio vėlavimo ir neatsiskaitymo, dėl nemokamų atostogų, darbo sutarties vykdymo, darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo.

Tūkstančiai skundų
Tuo tarpu darbo ginčų komisijos šiais metais gavo daugiau nei tris tūkstančius piliečių skundų. Absoliuti dauguma prašymų darbo ginčų komisijoms pateikta dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų išieškojimo, taip pat teikiami prašymai dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, įpareigojimo nutraukti darbo sutartį, darbo ir poilsio laiko režimo nustatymo ir panašiai.
Daugiausiai pateiktų asmenų prašymų (apie 40 procentų) komisijos patenkino, dar 13 procentų patenkino iš dalies ir tokiu pat procentu atvejų ginčo šalys dėl darbo ginčo sudarė taikos susitarimą. Dalį prašymų darbo ginčų komisijos nagrinėti atsisakė (dažniausiai dėl įmonėms iškeltų bankroto ar restruktūrizavimo bylų, kai prašymo nagrinėjimas nėra priskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai, taip pat šalims atsisakius savo reikalavimų iki pirmojo komisijos posėdžio ir kitais atvejais) arba atmetė, pareiškėjų nurodytoms aplinkybėms nepasitvirtinus.

Inspektorių nesulaukė
Dienraštis „Šiaulių naujienos“ jau rašė, kad nors Valstybinė darbo inspekcija turėtų užkirsti kelią darbo saugos pažeidimams, tačiau kaip parodė VDI Šiaulių skyriaus inspektorių pavyzdys, net ir atlikus pilietinę pareigą ne visada būsi išgirstas. Šiaulių verslininkai, kurie apie galimus antstolių veiksmus pavojingoje darbo vietoje informavo inspekciją, tačiau atsakingų pareigūnų laukti teko daugiau nei savaitę. Akivaizdu, kad per tiek laiko galėjo įvykti nelaimingų atsitikimų, o tada kaltinti reikėtų ne tik saugių darbo sąlygų negarantuojančius darbdavius, bet ir operatyviai į informaciją nesureagavusius tikrintojus.
Įtarimų dėl darbų saugos verslininkams kilo, kai Šiauliuose dirbančio antstolio Andriaus Liaškovo padėjėjai atliko vienos įmonės turto, esančio muitinės sandėlyje, surašymą. Jiems teko inventorizuoti šimtus automobilių detalių dėžių, kurios muitinės sandėlyje yra sukrautos aukštose lentynose. Akivaizdu, kad atliekant tokius darbus derėtų pasirūpinti bent minimalia darbo sauga – šalmais. Tačiau antstolio padėjėjai sunkiai sveriančias dėžes tampė bet kaip, nedėvėdami jokių apsauginių šalmų, tad nebuvo aišku, ar jie yra supažindinti su pagrindinėmis darbo saugos taisyklėmis.

Reagavo vangiai
Kaip dienraštį „Šiaulių naujienos“ informavo VDI Šiaulių skyriaus vadovas Zenonas Griguola, inspektoriai turi daug patikrinimų, todėl negalėjo nurodytu laiku skubiai reaguoti į pateiktą informaciją. Pasiteiravus, ar kaip nors yra reglamentuota, per kiek laiko Darbo inspekcija turi reaguoti į pranešimus apie darbo saugos pažeidimus, inspekcijos vadovas atsakė, kad jokio reglamento nėra. „Reglamentavimo neturime, tai nėra operatyvaus reagavimo institucija. Mūsų darbuotojai turi daug patikrinimų, dienotvarkė suplanuota, todėl į pranešimus reaguojame pagal galimybes“, - teigė Z. Griguola.
Verslininkus tokia Darbo inspekcijos pozicija stebina. „Už darbo saugą atsakinga institucija, kuri turėtų siekti užkirsti kelią pažeidimams, kurie gali kainuoti ir neretai kainuoja žmonėms sveikatą ar net gyvybę, į pranešimus apie šiurkščius pažeidimus sureaguoja pavėluotai. Žinoma, ne mūsų kaltė, jei antstolio A. Liaškovo darbuotojai būtų užsivertę kokią dėžę su automobilio detalėmis sau ant galvos ir būtų smarkiai susižeidę, bet vis tiek nemalonu – juk mūsų patalpose tai būtų įvykę. Jautėme pareigą apie tai įspėti inspekciją, tačiau akivaizdu, kad į pilietiškus pranešimus reaguojama vangiai, o juk per tą laiką galėjo įvykti nelaimė“, - sakė verslininkai.