Trečiadienį susirinkusi darbo grupė, kuriai vadovauja naujasis Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gedeminas Vyšniauskas, o sudėtyje yra dalis valdininkų, taip pat Lietuvos žemės savininkų sąjungos Šiaulių skyriaus atstovai toliau diskutavo, ką daryti tiems savininkams, kurie gavo lygiaverčius žemės sklypus Šiaulių miesto teritorijoje už kadaise turėtą žemę, bet negali tais sklypais naudotis. Dienraštis „Šiaulių naujienos“ jau ne kartą apie tai rašė – tai sklypai Naujajame Medelyne, Garažų, Lenkų, Estų, Lizdeikos, Lietuvininkų, Paitaičių gatvėse ir kitur.
Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ
Gauti 36 prašymai
„Bendru sutarimu darbo grupėje buvo priimtas sprendimas, kad žemės savininkai, turintys sklypus, kuriuose nėra nutiestos gatvės, nėra atvestos elektros, teritorijos yra užpelkėjusios dėl kitų priežasčių, turi rašyti prašymus dėl atleidimo nuo žemės mokesčio. Daugiausia prašymų buvo pateikta iš Naujojo Medelyno gyvenamojo kvartalo ir teritorijos prie Garažų gatvės. Iš viso gauti 36 prašymai, kurie apima maždaug 78 sklypus, nes kai kurie žmonės turi po keletą sklypų. Už šiuos sklypus turėtų būti sumokėtas 7500 litų žemės mokestis. Tiesa, ši suma nėra galutinė, nes ne visų sklypų savininkų prašymai yra patvirtinti. Mano nuomone, tai tikrai nėra kažkokia labai didelė suma“, – „Šiaulių naujienoms“ sakė Lietuvos žemės savininkų sąjungos Šiaulių skyriaus tarybos pirmininkas Evaldas Danilovas.
Pasitaikė nemotyvuotų prašymų
Darbo grupės posėdžio metu nuspręsta, kad šešių sklypų savininkų prašymai nebus tenkinami. „Tai buvo nemotyvuoti prašymai. Kai kur yra privažiavimas, yra elektra ir pan. Arba įsivaizduokit, šalimais kaimynas pasistatė namą, jame jau yra elektra, yra privažiavimas. Tačiau greta gyvenantis žmogus rašo prašymą, nes iki jo nėra atvesta elektra. Čia jau kuriozai. Juk į kiekvieną kiemą niekas elektros neves“, – sakė E. Danilovas.
Anot jo, kai kuriems sklypų savininkams problemų kėlė prašymų pateikimas, trūko reikiamos informacijos, priedų ir pan. Viena jų – šiuo metu Anglijoje gyvenanti pilietė. „Jai sunkiai sekėsi rašyti prašymą dėl atleidimo nuo žemės mokesčio, nes Valstybinė mokesčių inspekcija paštu nesiunčia deklaracijos. O ji elektroninės prieigos prie informacijos dėl žemės mokesčio neturi. Būtų tekę prašyti pažįstamų, kad jie į Savivaldybę tą deklaraciją nuneštų ir t. t.“, – teigė jis.
Negali naudotis servitutiniu keliu
Darbo grupės posėdžio metu nemažai diskusijų sukėlė ir Pataičių gatvėje esančios teritorijos. „Šioje teritorijoje yra servitutinis kelias, kuriuo naudojasi Šiaulių universiteto botanikos sodas. Savininkas, kurio sklypas yra už Botanikas sodo, irgi turi teisę naudotis šiuo įvažiavimu. Tačiau pastarieji tą įvažiavimą panaikino. Pasidarė įvažiavimą iki savo vartų ir viskas. O pro šoną einantis kelias yra sunaikintas. Darbo grupėje vienbalsiai nusprendėme, kad šitaip su žmogumi negalima elgtis. Juk mokami dideli mokesčiai, o privažiuoti negali. Savivaldybės paprašiau, kad ji tarpininkautų tarp šio sklypo savininko ir Botanikos sodo dėl servitutinio kelio sutvarkymo“, – komentavo Lietuvos žemės savininkų sąjungos Šiaulių skyriaus tarybos pirmininkas.
Spręs miesto taryba
Ar atleisti savininkus, kurie negali naudotis sklypais nuo žemės mokesčio šio mėnesio pabaigoje turėtų svarstyti Šiaulių miesto taryba. „Tie sąrašai, kuriuos darbo grupėje patvirtinome, daugiau nebebus nagrinėjami. Taryba jų nebenagrinės, tik turės nuspręsti, atleisti nuo mokesčių ar neatleisti. Bus įdomu sužinoti, kas balsuos prieš ir kas už. Bus savotiškas viešas veidrodis, į kurį pasižiūrėjus matysis, kas kieno interesus mieste atstovauja. Tie sprendimai būdingi tik tam tikrai socialinei grupei. Tačiau ta grupė jau daug ko mačius, daug ko girdėjus, daug pažadų prieš įvairius rinkimus yra išklausius...“, – teigė E. Danilovas.
Savivaldybė savo klaidų nepripažįsta
Lietuvos žemės savininkų sąjungos Šiaulių skyriaus tarybos pirmininko teigimu, tikimasi, kad Savivaldybė tokioje bėdoje atsidūrusius sklypų savininkus turėtų atleisti. Priėmus savininkams palankų sprendimą, jie nuo žemės mokesčio būtų atleisti iki to laiko, kol teritorijose bus išspręstos problemos – įvesta elektra, sutvarkyti privažiavimai ir pan. „Man tik keista, kad Architektūros ir urbanistikos skyrius su vedėja Rasa Budryte priešakyje yra nusiteikęs prieš žemės savininkus. Jeigu didžioji dauguma už kažkokį klausimą vienbalsiai balsuoja, tai šis skyrius atranda kažkokį variantą, kuris tik dalinai patenkina žemės savininkų lūkesčius. Keistai atrodo, nes patys architektai suplanavo teritorijas pelkėje ar kitose statybai netinkamose vietose ir tuos sklypus išdalijo žmonėms. Tačiau kai reikia spręsti problemas, jie tų problemų nenori. Man atrodo, kad jie kaip tik turėtų būti suinteresuoti taisyti savo klaidas“, – stebėjosi E. Danilovas.
Lietuvos žemės savininkų sąjungos Šiaulių skyriaus tarybos pirmininko nuomone, jeigu miesto politikams užteks politinės valios priimti tokį sprendimą, tai bus pirmasis toks atvejis visoje Lietuvoje, kai ši žemės savininkų problema buvo iškelta ir išgirsta. Be to, miesto tarybai bus pateiktas dar vienas siūlymas sudaryti naują žvyruotų gatvių Šiaulių mieste specialųjį planą, nes 2008, anot E. Danilovo, nebegalioja – didelė dalis gatvių jau yra nutiestos ar padarytos bent trumpos atkarpos. Tokie netikslumai, anot jo, sunkina panašių problemų kaip aprašytoji, sprendimą.
