Gyventojams pasirašant panaudos sutartis su medžiotojais patariama būti atidesniems.

Redakcijos archyvo nuotr.

 

Bronius KATINAS

Aplinkosaugininkų duris jau varsto šiauliečiai, nežinantys, kaip nutraukti sklypų panaudos sutartis su medžiotojų būreliu „Guras“, kuriam vadovauja nelegaliu lūšies sumedžiojamu įtariamas pilietis. O Šiaulių medžiotojų draugijos pirmininkas Algirdas Baikauskas šiurpsta nuo sutarčių, kurios siūlomos ir aplinkinių rajonų gyventojams, sąlygų.

Šiaulių rajono aplinkos apsaugos agentūros vadovas Egidijus Kvasauskas sako, kad praėjusią savaitę į jį kreipėsi net du žmonės, panaudos pagrindais savo žemes perdavę besikuriančiam medžiotojų būreliui „Goras“.

Dešimčiai metų pasirašytas sutartis įsiskaitę žmonės – išsigandę, nežino kaip jas nutraukti. „Pasiūliau raštu parašyti prašymą nutraukti sutartis“, - „Šiaulių naujienoms“ sakė E. Kvasauskas.

Aplinkos apsaugos agentūros vadovas sako, kad medžiotojų būrelis mėgina sukaupti tūkstantį hektarų, kad galėtų veikti. Tačiau tūkstantis hektarų turi būti vienoje vietoje, o tokių plotų nebėra – teritorijos buvusios Šiaulių apskrities viršininko administracijos išdalytos jau veikiantiems medžiotojų būreliams.

E. Kvasausko duomenimis, sklypų ieškome ne tik tarp šiauliečių, bet ir tarp Šiaulių, Radviliškio, Pakruojo rajonų gyventojų. Aplinkosaugininko žodžiais, „Goras“ stengiasi bergždžiai.     

Šiaulių medžiotojų draugijos pirmininkas, Šiaulių rajono savivaldybės Ekonomikos skyriaus vedėjas Algirdas Basikauskas sako nustebęs, kai į jo namus pasibeldė „Goro“ atstovu prisistatęs žmogus. Jo rankose pirmininkas išvydo „Registrų centro“ išduotą pažymą, apie žmonai priklausantį sklypą. „A, tas tai nepasirašys“, - prisimena A. Baikauskas jį atpažinusio svečio reakciją.

„Kas suteikė teisę rinkti informaciją apie žmones, kokią teisę „Registrų centras“ turi išduoti informaciją apie kitų žmonių turtą?“ - piktinosi Medžiotojų draugijos pirmininkas.

A. Baikauskas įspėja atidžiai skaityti sutartis, kurias jiems pakiša žemės nuomotojai.

A. Baikausko žodžiais, sutarties sąlygose gali slypėti tam tikrų pavojų. „Nutraukti sutartį galima tik po 12 mėnesių. Bet bet kas draudžia sklypą pernuomoti kam nors kitam ir nutraukiant sutartį iš iš nuomotojo pareikalauti netesybų? Arba – įsipareigojama saugoti ūkininko pasėlius nuo žvėrių. Galima nupurkšti repelentais, kurie iš esmės neturi jokio rimto poveikio, o po to pateikti, kad buvo sunaudoti didžiuliai kiekiai chemikalų“, - svarsto A. Baikauskas.

Medžiotojų draugijos pirmininkas juokiasi girdėjęs, kad nuomotojams žadama per metus padovanoti po vieną šerną. „Skaičiau, kad jau pasirašyta apie du tūkstančius parašų. Tačiau jeigu ir kas antram kas nors dovanotų po šerną – kur tokias šernų kaimenes surasti?“ - juokiasi medžiotojas.

Būreliui „Goras“ vadovauja Tomas Steponaitis. T. Steponaičio pavardė prieš metus skambėjo žiniasklaidoje. Tąkart gyvosios gamtos inspektoriau sulaukė skambučio apie galimai nelegaliai sumedžiotus žvėris. Atvykę pas Linartų soduose gyvenantį T. Steponaitį aptiko tris nelegaliai sumedžiotus šernus, iš kurių vienas jau buvo pradėtas doroti.

 

Geriau patyrinėje šaldiklius viename iš jų rado jau spėjusią sušalti lūšį. Šis gyvūnas įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Iš viso Kurtuvėnų miškuose buvo pastebėti tik trys šie reti gyvūnai.

T. Steponaitis kaltę neigė. Redakcijai su juo susisiekti nepavyko.