Dar iki švenčių – tinkamas laikas skiepytis nuo gripo.

Zita KATKIENĖ

Jau dvejus metus, kai vyresnio amžiaus bei rizikos grupių žmonėms sudaryta galimybė nemokamai skiepytis nuo gripo, gripo epidemijai atslūgus tenka nurašyti dalį vakcinos ir mesti ją lauk. Imunologė Vanda Burneikienė neprognozuoja, kaip bus šiais metais, tačiau ir neagituoja skiepytis – žmonės turi žinoti, kad yra galimybė pasiskiepyti, o nuspręsti turi patys. Juolab, kad gripo vakcina ne kiekvieną gelbsti nuo klastingojo viruso, tačiau  apsisaugoti nuo sunkių gripo komplikacijų pavyksta daugeliui.

Prieš šventes - skiepų

Gauta ir  gydymo įstaigoms išdalinta per 1000 dozių nemokamų vakcinų nuo gripo. Imunologė Vanda Burneikienė sako, jok gyventojai aktyviai skiepijasi nemokama vakcina – abiejose poliklinikose liko apie 300 dozių. Tačiau dar nežinoma, kokia padėtis mažuosiuose, privačiuose šeimos gydytojų centruose, kurie nelabai noriai ima vakcinas, nes praktika rodo, kad pacientai nenoriai skiepijasi nuo gripo.

Tie 65-erių metų ir vyresnieji miesto gyventojai, kurie nusprendžia skiepytis, turi kreiptis į savo pasirinktą gydymo įstaigą ir pasiskiepyti. Tvarka net supaprastinta, kad žmogui būtų paprasčiau: pakanka pasiimti kortelę iš registratūros ir kreiptis į skiepų kabinetą.

Tačiau rizikos grupei priklausančius žmones skiepytis siunčia gydytojas.

„Juk ne kiekvienas neįgalumą turintis žmogus priklauso rizikos grupei. Pavyzdžiui, dėl klausos problemų neįgalus žmonės - gripo atžvilgiu nesiskiria nuo kitų žmonių. Čia dėmesys tenka sergantiems lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, sergantiems onkologinėmis bei kitomis ligomis.

Tie, kurie yra pasirinkę Šiaulių centrinę polikliniką bei Dainų pirminės sveikatos priežiūros centrą ir neserga jokiomis lėtinėmis ligomis, gali kreiptis tiesiai į centre esantį skiepų kabinetą. Tik reikia turėti pensininko pažymėjimą. Tačiau tuo atveju, jei žmogų vargina lėtinės ligos: širdies-kraujagyslių, kvėpavimo takų, medžiagų apykaitos sutrikimai, patariama pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ir įsitikinti, ar tikrai būtina skiepytis, ar skiepas nepakenks sveikatai. Nors rizikos grupėms priklausantys žmonės skiepijami nemokama vakcina, deja, pasak medikės, ne visi gali skiepytis. 

Vakcinos nuo gripo, pasak V. Burneikienės, yra gauta mažiau nei užsakyta. Kaip ir kiekvienais metais, nes patirtis rodo, kad ji nesunaudojama. Nuo gyventojų, priklausančių rizikos grupei, aktyvumo priklausys, ar vakcinos nepristigs.

Skiepytis, pasak imunologės, galima dar iki pat švenčių – dar porą savaičių yra tinkamas laikas skiepytis. Tikėtina, jog gripo sergamumas šoktelės sausio viduryje. Geriausiai, jei pasiskiepijama iki epideminio sergamumo pakilimo pradžios. Tuomet sergamumo pakilimo laikotarpiu, kai gripo virusai plinta intensyviausiai, asmuo įgyja imunitetą.

Pavojingiausias gripas yra rizikos grupėms. Todėl šių grupių - vyresnių nei 65-eri metai, lėtinėmis ligomis sergančių asmenų apsaugai ir įsigyta vakcinos už valstybės lėšas. Ir tik tuomet, kai oras atšąla, atkeliauja gripas. Todėl svarbu, kad rizikos grupės žmonės iki to laiko įgytų imunitetą klastingam virusui.

Keliaujantiems skiepytis būtina

Įprastai gripo virusas pirmiausia pasirodo Kinijoje, iš ten per Rusiją patenka į Šiaurines Europos šalis ir atkeliauja į Lietuvą. Deja, gamtos dėsningumus labai dažnai pakeičia patys žmonės – keliaudami turistai, verslininkai, virusus parveža daug greičiau, nei jie atkeliautų gamtos keliais.

Imunologė V. Burneikienė pastebi, jog tik pasiskiepijęs nuo gripo žmogus gali saugiai keliauti į kitas šalis ar kitus žemynus, deja, mūsų žmonės tam dėmesio skiria labai mažai.

Ypač tada, kai keliauti tenka lėktuvu, svarbu pasiskiepyti, nes uždaroje lėktuvo erdvėje užsikrečiama lengviausiai ir dažniausiai.  

Nesibaiminti, anot V. Burneikienės, gali tik tie, kurie keliauja į Nyderlandus, į Belgiją ar Angliją, nes ten peršalimo ligų paplitimo metu nuo gripo paskiepijama apie 82 proc. žmonių. „Mes ir aštuonių procentų gyventojų nepaskiepijame“, - apgailestauja imunologė dėl šiauliečių požiūrio, nes pas mus, kaip ir kituose Lietuvos miestuose, nuo gripo skiepijamasi labai vangiai.

Skiepai, anot V. Burneikienės, veiksmingiausia profilaktikos priemonė nuo gripo. Skiepijama vienam gripo sezonui adaptuotomis vakcinomis, todėl skiepytis būtina kasmet. Gripo virusai dažnai kinta, todėl mokslininkai kuria naujas vakcinas.

Tam, kad spėtų susidaryti patikima apsauga, geriausia skiepytis iš anksto, iki prasidės susirgimų pakilimas. Šiuo metu dar tinkamas laikas skiepytis, tačiau net ir prasidėjus gripo epidemijai skiepytis dar galima, nors žmogus ir suserga gripu, bet išvengia komplikacijų. Tiems, kurie yra alergiški kiaušinio baltymui, patariama nesiskiepyti nuo gripo. Neskiepijami ir karščiuojantys ar sergantys ūmia liga.

Po skiepų praėjus maždaug dviem savaitėms, pasak V. Burneikienės, organizme susidaro pakankamas antikūnių kiekis, galintis užtikrinti organizmo apsaugą nuo gripo virusų. Todėl ir rekomenduojama skiepytis dar neįsisiautėjus gripui, kad organizmas pasiruoštų virusų atakai.

Gripas – alinanti liga

Nors gripu sergančiųjų dar nėra daug – vidutiniškai per savaitę suserga keli žmonės, tačiau išvengti plitimo niekas nesitiki. Bendrosios praktikos gydytoja Elena Baliutavičienė primena, jog gripui yra būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra, šaltkrėtis, didelis bendras silpnumas, intensyvūs galvos ir raumenų skausmai, skausmingi akių obuolių judesiai, gerklės peršėjimas, sausas kosulys, neretai trunkantis net kelias savaites.

Gripu užsikrečiama oro lašeliniu būdu. Inkubacinis periodas vidutiniškai trunka 1-3 paras. Tuo metu ir užkratas plinta greitai - žmogus išskiria virusą 24 valandas prieš išryškėjant ligos simptomams. Todėl sergančiuosius būtina izoliuoti, kad neužkrėstų kitų ir nepaskleistų infekcijos. Nusičiaudėjus gripo virusas gali sklisti oru maždaug 60 kilometrų per valandą greičiu.

Ypač gripas greitai plinta uždaroje erdvėje. Taip yra jau minėtame lėktuve, taip yra ir kitame visuomeniniame transporte - autobuse, traukinyje, kur daug žmonių. Pakanka autobuse vieno sergančio bei čiaudinčio keleivio ir kiti bus užkrėsti gripo virusu. Kuo didesnė viruso koncentracija aplinkoje, tuo liga greičiau plinta.

Pirmiausia liga plinta tarp silpnesnės imuninės sistemos žmonių, vaikų. Esant gripo protrūkiams, gausiausiai serga ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikai. Suaugusieji suserga vėliau. Kai serga ir vieni, ir kiti, pasak medikės, ir kyla epidemija, kurios trukmė kiekvienais metais skirtinga.

Labiausiai medikus baugina ne pats gripas - baugina komplikacijos, kurių dažnai neišvengiama, persirgus gripu. Dažniausia komplikacija - plaučių uždegimas, dažnai susergama ir sinusitu, ausų uždegimu. Rečiau, tačiau  po gripo sušlubuoja ir širdis, kyla galvos smegenų ar inkstų uždegimas. Šių ligų pasekmės dažnai labai liūdnos, kiekvienais metais neišvengiama ir mirčių.