Vaikų infekcijų skyriaus vedėjas Igoris Strupeikis teigė, kad šiais laikais žmonės linkę gydytis patys, o tai kelia dar didesnių problemų – ligos išplinta. Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Lina ABROMAVIČIENĖ

Šiauliuose darželiuose-lopšeliuose padaugėjo vaikų, sergančių ūmine infekcine liga – skarlatina. Šiais metais buvo užfiksuota sergančių skarlatina 6 darželiuose. Sergančiųjų kiekis nesiekia epideminio lygio, todėl apie šią ligą mažai ir kalbama. Tačiau pasitaiko atvejų, kai darželį lanko apsikrėtęs ar nepilnai pasveikęs vaikas, kurio niekas neizoliuoja nuo kitų. Taip užsikrečia kiti vaikai. Jei gydytojas nenustato tikslios diagnozės, liga gali įsisiautėti. Skarlatina turi ryškius požymius – bėrimas, gerklės paraudimas ryškia avietine spalva ir aukšta temperatūra. Juos pastebėjus, patariama skubiai kreiptis pas gydytojus.

Skarlatina – tai apgaulinga liga

Medikų teigimu, sergant lengvos formos skarlatina, galima gydytis ir namuose vadovaujantis gydytojo nurodymais. Norint išvengti komplikacijų, būtinas gydymas antibiotikais. Tinkamai susidorojus su liga, komplikacijos pasireiškia itin retai.

Šiaulių miesto lopšeliuose-darželiuose kasmet pasitaiko vis daugiau skarlatinos atvejų. Apklausėme keletą lopšelių-darželių bendrosios praktikos slaugytojų, kurios geriausiai žino apie sergančius auklėtinius.

Visuomenės sveikatos centro duomenimis, šiemet Šiaulių mieste skarlatina sirgo 6 darželių vaikai - „Pasakos“, „Berželio“, „Kūlverstuko“, „Salduvės“, „Eglutės“ ir „Dainelės“.

Lopšelio-darželio „Salduvė“ bendrosios praktikos slaugytoja Jadvyda Gubliauskienė teigė, jog jų darželyje buvo vienas susirgimas skarlatina, tačiau liga neišplito ir kiti vaikai nespėjo užsikrėsti.

Lopšelyje-darželyje „Kūlverstukas“ buvo paskelbtas 7 dienų karantinas. „Higienos centras pranešė, kad skarlatina apsikrėtė mūsų auklėtinis. Mums buvo liepta dezinfekuoti vaiko lankytos grupės patalpas – vėdinti, dezinfekuoti stalus, perplauti bendrai naudojamus indus. Vaikai gana lengvai perserga skarlatina, tačiau kartais ji gali būti ir žiauri“, - pasakoja slaugytoja Rimutė Stonkienė.

Karantinas paskelbtas ir lopšelyje-darželyje „Berželis“.

„Per šeimos gydytojos aplaidumą šia liga serga 3 mūsų auklėtiniai. Vienas vaikas susirgo namuose, ir mes darželyje pastebėjome, kad kažkas negerai. Auklėtoja pranešė, kad vaiko gerklė tamsiai avietinės spalvos ir yra tikimybė, kad tai skarlatina, tačiau liga jau buvo pasisėjusi – susirgo dar du. Tokį vaiką reikėjo kuo greičiau izoliuoti, nes gali susirgti ir suaugusieji“, - kalbėjo sveikatos specialistė Vilma Remeikienė.

Panaši situacija buvo ir lopšelyje-darželyje „Gintarėlis“, kuriame vaikai skarlatina sirgo prieš kelis mėnesius.

„Nuo vieno užsikrėtė dar keli vaikai, o gydytojai apsiriko dėl ligos, nes manė, kad tai peršalimas. Kai vaikai pasveiko, jiems pradėjo šiek tiek luptis padukai ir tik tada buvo patvirtinta, kad vaikai sirgo skarlatina. Ar tas užkratas pasisėjo, ar ne - mes nežinome“, - pasakoja darželio „Gintarėlis“ slaugytoja.

Slaugytoja prisimena, kad tuomet vaikams matėsi išbėrimai aplink lūpas, todėl pamanė, jog tai skarlatinos požymis, tačiau nedrįso prieštarauti kompetentingiems gydytojams.

Darželio „Gluosnis“ slaugytoja teigė, kad pasitaiko ir fiktyvių pažymų – taip tėvai bando sutaupyti, o sveikus vaikus palieka atostogauti pas senelius.

Suaugusiesiems skarlatina pavojingesnė nei vaikams

Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Vaikų infekcijų skyriaus vedėjas gastroenterologas Igoris Strupeikis teigė, kad ūmių skarlatinos susirgimų nėra daug – pas jį šiemet buvo vos vienas sunkesnis atvejis.

„Skarlatiną galima atpažinti – sergantysis karščiuoja, skauda gerklę, yra viso kūno bėrimas. Dažnai skiriamas gydymas antibiotikais. Sergantį vaiką nebūtina izoliuoti. Kad kiti vaikai užsikrės, tikimybė – 40 procentų. Tačiau, kaip žinome, vaikiškomis ligomis turi persirgti vaikai, o ne suaugusieji. Jei skarlatina susirgtų suaugęs – tai tikriausiai baigtųsi reanimacija. Vaikai šia liga perserga lengviau ir dažniausiai be komplikacijų“, - kalbėjo I. Strupeikis.

Mediko teigimu, kiek vaikų serga, nėra aišku, nes ne apie visus susirgimus pranešama. Būna, kad tėvai nesikreipia pas gydytojus ir vaiką gydo namuose.

„Visi žmonės viską žino apie mediciną. Važiuodami autobusu tuo galime įsitikinti – girdime, kaip patys žmonės nustato sau ligas ir prisitaiko gydymą“, - pastebi I. Strupeikis.

Gydytojas juokavo, kad visame pasaulyje žmonės miršta nuo ligų, o Lietuvoje – nuo gydytojų klaidų.

Po ligos – patariama ilgesnė reabilitacija

Šiaulių visuomenės sveikatos centro vedėjo pavaduotojos Ritos Švambarienės teigimu, nėra tiek daug sergančiųjų skarlatina, tačiau kasmet jų daugėja.

„Skarlatina – tai ūminė infekcinė liga, pasireiškianti odos išbėrimu ir angina. Šia liga vaikai serga dažniausiai rudenį ir pavasarį. Pastebimas banguojantis bakterijų aktyvumas – nuo to ir priklauso susirgimų skaičius“, - pasakoja R. Švambarienė.

Anot medikės, didžiausia klaida, dėl kurios kaltės plinta liga – po ligos per anksti sugrįžtama į darželius. Pasveikusio vaiko organizme lieka gyvybingų bakterijų, kurios gali užkrėsti kitus vaikus.

R. Švambarienės manymu, viskas atsiremia į pinigus - tėvai kuo greičiau skuba sugrįžti į darbus, kad nenukentėtų finansai, todėl tik ką pasveikusius vaikus veda į darželius.

„Kuo ilgesnė reabilitacija, tuo geriau. Mažesnė tikimybė užkrėsti kitus. Mes turime duomenis, kuriuose šiais metais pateikiami jau 7 skarlatinos atvejai. Būna, kad šeimos gydytojai užmiršta pranešti, todėl mus pasiekia ne visi duomenys“, - kalba R. Švambarienė.

Pavaduotojos teigimu, sergamumas skarlatina yra išaugęs: seniau tokių ligų beveik nebūdavo, o dabar pasitaiko ligos proveržiai kas 4-erius metus.

Bėrimas panašus į vėjaraupius

Medikai tvirtina, kad skarlatininis bėrimas gali būti panašus į vėjaraupius, o vėjaraupiais Šiauliuose serga daug vaikų.

„Jei vėjaraupiais suserga vienas vaikas, mes jį izoliuojame - pranešame tėvams. Tačiau jei suserga 2-3 vaikai, didelė tikimybė, kad užsikrės visi ir jų izoliuoti nėra prasmės. Dažniausiai inkubacinis periodas trunka 1-2 savaites, tačiau infekcija gali pradėti siautėti ir po 3 savaičių“, - pasakoja R. Švambarienė.

Visuomenėje yra nuomonių, kad šia liga geriau sirgti mažesniam, todėl nebando vaikų apsaugoti nuo vėjaraupių. Tačiau medikai pataria, jei yra galimybė, sergančio vaiko nevesti į darželį.

„Šiais laikais tiek vaikai, tiek suaugusieji yra nusilpę nuo netinkamo gyvenimo būdo, prastos mitybos, užterštumo, todėl dažnai serga. Nekeista, kad padažnėjo ir sergančiųjų skarlatina“, - kalbėjo R. Švambarienė.

Skarlatinos požymiai gana ryškūs

Medikų teigimu, vienas iš būdingiausių skarlatinos požymių – vadinamasis „avietinis liežuvis“, – pasirodo 4-5 ligos dieną. Prieš tai liežuvis būna pabalęs. Dažnai pasitaiko gerklės skausmas, staigiai prasidedantis karščiavimas, galvos skausmas, bendras silpnumas, pilvo skausmas, pykinimas. Per 12 valandų nuo ligos pradžios pasirodantis ir greit išplintantis bėrimas. Ypač jis ryškus ties pažastimis, kirkšnimis, pakinkliais, alkūnių linkiais, gali būti paraudęs veidas.

Sergant lengvos formos skarlatina, galima gydytis namuose. Specialistai pataria gerklę skalauti ramunėlių ar medetkų nuovirais, druskos tirpalu ir svarbu vartoti kuo daugiau skysčių.