Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“, jau daug metų savo profesionalumu garsinantis Šiaulių miestą ir Lietuvą, šiemet švenčia 40 metų jubiliejų. Tačiau buvęs choro ilgametis vedlys Sigitas Vaičiulionis teigia, kad „Polifonija“ yra kur kas jaunesnė – esą chorui šiemet sukanka tik 28 metai.

Ramunė DAMBRAUSKAITĖ

Vaičiulionis: ansamblis negalėjo staiga tapti choru
1982 m. Šiauliuose buvo įkurtas Lietuvos valstybinės filharmonijos Šiaulių filialas. Vadovaujant direktoriui Broniui Mitkevičiui filialas rengė filharmonijos solistų, meno kolektyvų bei žymiausių Lietuvos ir kitų respublikų atlikėjų ir kolektyvų koncertus ne tik Šiauliuose, bet ir visame šiaurės Lietuvos regione.
Atsižvelgdama į puikų koncertų lankomumą ir norėdama decentralizuoti profesionalų meną, Lietuvos kultūros ministerija nutarė Lietuvos valstybinės filharmonijos Šiaulių filiale 1986 m. sausio 1 d. įsteigti profesionalų kolektyvą – valstybinį kamerinį chorą. „Lietuvos kultūros ir aukštojo bei švietimo mokslo ministrų įsakymu nuo 1986 m. sausio 2 d. aš buvau paskirtas šio choro meno vadovu ir vyr. dirigentu. Tad po dvejų metų choro laukia tikrasis 30-metis“, - poreikio sendinti save niekaip nesupranta S. Vaičiulionis.
Tad išeina taip, jog visuomenė yra klaidinama naudojantis S. Vaičiulionio darbu su jo 1974 m. įkurtu senosios muzikos vokaliniu ansambliu. „Dvylika metų vadovavau šiam ansambliui negaudamas už tai atlyginimo. Šešerius metus ansamblis glaudėsi Pedagoginiame institute (institutas pasiuvo kolektyvui koncertinius rūbus, suteikė patalpas repeticijoms), šešerius – aukštesniojoje muzikos mokykloje. Repetavome, kaip ir visi meno mylėtojų kolektyvai, – du vakarus per savaitę. Visgi buvome pirmieji Lietuvoje, propagavę renesanso ir ankstyvojo baroko muziką“, - kalba S. Vaičiulionis.
Filharmonijos meno vadovo profesoriaus R. Žigaičio dėka kolektyvas koncertavo Lietuvos miestuose ir miesteliuose, įrašė pirmąją Lietuvoje ir buvusioje Sovietų Sąjungoje ilgai grojančią plokštelę „Senoji Lietuvos muzika“, tapo respublikinio konkurso Druskininkuose laureatu, gavo liaudies kolektyvo „Polifonija“ vardą. „Taigi valstybinį kamerinį chorą ir senosios muzikos ansamblį sieja mano darbas ir mano prašymu į choro įsteigimo įsakymą įrašyti žodžiai „Šiaulių“ (kad skirtųsi nuo 1969 m. įkurto Kauno valstybinio choro) ir „Polifonija“, kad panašėtų į kitus garsius Europos chorus (Rygos kamerinis choras „Ave sol“)“, - sako dirigentas.
Jo teigimu, netiesa, kad dainavę šiame ansamblyje taip ištobulėjo vokaliniame mene, kad beliko jiems „suteikti profesionalo statusą“, t. y. pradėti mokėti atlyginimą. „Deja, nė vienam žmogui neduota girdėti savo balso tikrojo skambėjimo. Tad norint tapti solistu privalu mokytis vokalo meno pas vokalo dėstytoją. O vokalinio ansamblio ar choro meninis lygis, skambėjimas yra jo vadovo žinių, patirties, įgūdžių, profesionalumo ir talento atspindys. Taigi drąsiai galiu tvirtinti, kad tie, kuriuos senosios muzikos ansamblyje išugdžiau puikiais renesanso muzikos dainininkais, neturėjo vokalinių įgūdžių, būtinų choro dainininkams. Man prireikė ne vienerių metų surinkti bent kiek tam tinkamą kamerinio choro dainininkų sąstatą ir įskiepyti jiems reikalingus vokalinius įgūdžius“, - sako S. Vaičiulionis.

„Polifonija“: buvęs vadovas vadovaujasi dvigubais standartais
„Polifonijos“ administracijos kabinete choro senbuviai pateikia kontrargumentą S. Vaičiulionio žodžiams – 1999 metų gruodžio 16-osios dienraščio „Šiaulių naujienų“ puslapį – straipsnį „25-eri „Polifonijos“ valstybinio choro metai“, kur cituojama buvusi „Polifonijos“ dirigentė Danutė Vaičiulionienė...
Choro senbuvis Regimantas Lukoševičius ir „Polifonijos“ vadybininkė Vita Butvilienė stebisi buvusio choro vadovo elgesiu ir remdamiesi archyvine medžiaga svarsto: kaip suprasti tai, kad Vaičiulioniai prieš 15 metų niekam neprieštaraudami šventė „Polifonijos“ 25-metį...
„Kaip S. Vaičiulionis gali paaiškinti šitą faktą, kad buvo švenčiamas ir choro 20-metis? Noriu perduoti ponams Vaičiulioniams linkėjimus ir tiesiog palinkėti dovanų nuo visos „Polifonijos“ - skaičiuoklės. Daugiau nieko“, - sako V. Butvilienė.
R. Lukoševičius taip pat sako nesuprantantis, ko siekia buvęs vadovas.
„Juk turėjo būti nuoseklus ėjimas, kolektyvas turėjo nuo kažko prasidėti, jis vystėsi ir išaugo į valstybinį darinį. Prie to eita nuosekliai. Kultūros ministras Dainius Trinkūnas prie viso šito taip pat labai daug prisidėjo. S. Vaičiulionis buvo iniciatorius, o steigėjai buvo juk Vilniuje. Jis nori pakreipti viską panašia linkme, kaip ir tuo atveju, kad popiežių į Lietuvą ir į Šiaulius pakvietė pats S. Vaičiulionis. Viršūnė“, - sako R. Lukoševičius.
Artėja „Polifonijos“ baigiamasis jubiliejinis koncertas, kuriame skambės Nijolės Sinkevičiūtės specialiai choro jubiliejui sukurtas kūrinys – kantata „Metų laikai“. Kvietimas buvo įteiktas pirmajam vadovui ir įkūrėjui.
O jis tik susierzino – taip mano V. Butvilienė.
„Tai buvo paskutinis pabandymas pakviesti – galvojau: gal ateis, tuomet ir gėlių puokštę įteiksime, padėkosime ir įvertinsime visas pastangas. Vis dėlto reikia ir jiems pripažinti savo klaidas. Štai „Polifonija“ yra kalta, kad neteisingai švenčia, dezinformuoja visuomenę ir t. t. Bet tai jie daugybę metų dezinformavo visuomenę“, - sako V. Butvilienė, pridurdama, kad iškart po minėto straipsnio pasirodymo Vaičiulioniai turėjo paprieštarauti neteisingai informacijai.