2014-01-15 15

Jeigu įstatymiškai būtų nustatyta, kad mero algos dydis priklauso nuo paties mero veiklos rezultatų, vargiai tikėtina, kad Šiaulių miesto mero J. Sartausko alga būtų padidėjusi puse tūkstančio litų, kaip tai buvo padaryta praėjusių metų pabaigoje.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Algimantas BALTRUŠAITIS
Seimui pateikta svarstyti, kad savivaldybių merų ir jų pavaduotojų pareigines algas nustatytų bei darbo užmokestį tvirtintų savivaldybės taryba, atsižvelgdama į vidutinį tos savivaldybės gyventojų mėnesinį darbo užmokestį. Alga didėtų arba mažėtų priklausomai nuo to, kaip dirba meras.

Gauna priedus
Manoma, kad mero pareiginė alga negalėtų viršyti dviejų su puse, o vicemero – dviejų vidutinių tos savivaldybės mėnesinių darbo užmokesčių. Šiuo metu savivaldybių politikų pareiginės algos dydžius tvirtina Seimas. Vilniaus ir kitų didžiųjų miestų merų pareiginės algos nuo sausio 1 d. siekia 5490 Lt, mažesnių savivaldybių – 4725 Lt. Politikai taip pat gauna priedus už ištarnautus Lietuvos valstybei metus.
Tokio siūlymo iniciatorių manymu, savivaldybių vadovų atlyginimai turėtų priklausyti nuo pastangų gerinti gyventojų gyvenimą. Jeigu pritraukiamos investicijos, vystosi darbo rinka, didėja uždarbiai, tai ir meras gali daugiau uždirbti, o jei savivaldybėje klesti nedarbas, šešėlinė ekonomika, trūksta investicijų, regionas degraduoja, tai ir merui nėra reikalo mokėti didelės algos. Visų valstybės sektoriuje dirbančių darbuotojų atlyginimai turėtų priklausyti nuo rezultatų. Jeigu situacija savivaldybėje blogėja, gauti pastovų uždarbį yra neteisinga.
Skaičiuojama, kad pusei savivaldybių vadovų pareiginės algos mažėtų, kitai pusei galėtų didėti, jeigu tam pritartų savivaldybių tarybos. Daugiausia – iki 1 tūkst. litų – galėtų didėti Vilniaus ir Klaipėdos miestų vadovų algos, tuo metu blogai valdomų Šalčininkų, Prienų ar Kalvarijos merų bei vicemerų atlygiai mažėtų po 1,5 tūkst. litų.
Siūlymo iniciatoriai teigia, kad miestų vadovai turėtų jausti, kaip gyvena žmonės jų vadovaujamame krašte.

Pasididino algą
Dėl tokio siūlymo turėtų sunerimti Šiaulių miesto vadovai. Kaip žinia, jau ne vienus metus Šiaulių miesto biudžete švilpauja vėjai, miestas nėra tvarkomas ir skendi skolose. Vis dėlto net ir esant tokiai prastai situacijai, praėjusius metus baigiant su beveik dešimties milijonų litų skola (tiek miesto biudžete trūko sumokėti už įvairias paslaugas, daugiausia – už biudžetinių įstaigų šildymą) dabartinis miesto meras Justinas Sartauskas nepasikuklino ir neprieštaravo, kad jo paties bei jo dviejų pavaduotojų atlyginimai būtų padidinti beveik puse tūkstančio litų.
Šį mero sprendimą svarstys Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Įtariama, kad meras galėjo supainioti privačius ir viešuosius interesus sudarinėdamas Tarybos posėdžio darbotvarkę, kurioje buvo jo algos didinimo klausimas. Nors posėdžiui pirmininkavęs J. Sartauskas, svarstant su juo susijusį klausimą išėjo iš salės, tačiau elektroninė balsavimo sistema užfiksavo, kad jo kortelė liko neištraukta ir rodė, kad meras dalyvauja svarstyme.

Išlaidų neplanuoja
Praskolinto miesto meras J. Sartauskas pats yra pripažinęs, kad pinigų miesto biudžete nėra. „Sugrįžti prie strateginių klausimų reikės labai atsakingai, pinigų Savivaldybė neturi ir reikia protingai juos išleisti. Labiausiai reikia protingai išlaidas susitvarkyti“, – praėjusių metų viduryje viešai kalbėjo J. Sartauskas. Bet panašu, kad šiuos savo žodžius meras metų pabaigoje užmiršo.
Kai kuriems šiauliečiams greičiausiai gali kilti įspūdis, kad J. Sartauską kamuoja sklerozė. Nes prieš keletą metų, tada dar šviežiai iškeptas meras viešo mitingo metu žadėjo mažinti miesto biudžeto išlaidas ir taupyti savo bei valdininkų algoms skiriamas lėšas. Akivaizdu, kad šį pažadą J. Sartauskas pamiršo – alga jam padidėjo, o miesto biudžeto išlaidos kaip buvo nesureguliuotos, taip ir liko. Maža to, padidėjo ir valstybės tarnautojų skaičius – paskirti du nauji mero patarėjai, išliko du Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojai.

 

 
Straipsnių peržiūros
94494551
Į viršų