
Ekonomistė A. Maldeikienė sakė, kad kiekvienas taupymo procesas kainuoja ir į jį reikia investuoti, o jaunos šeimos, turinčios vaikų, ar vyresni žmonės, prižiūrintys sergančius artimuosius, šiuo metu taupyti neišgali.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Lina ABROMAVIČIENĖ
Dauguma Šiaulių apskrities gyventojų nesijaučia užtikrintai dėl savo šeimos ateities finansinio saugumo. Tai rodo Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos atliktas tyrimas: beveik 60 procentų šiauliečių pripažįsta, kad nelaimė, kurios metu jie netektų darbingumo ar net gyvybės, jų artimiesiems sukeltų rimtų finansinių sunkumų. Žymi Lietuvos ekonomistė Aušra Maldeikienė pabrėžė, kad būtent sunki ekonominė situacija Lietuvoje daugeliui neleidžia taupyti, nors ir kaip to žmonės norėtų.
Šiauliečiai finansine apsauga nesirūpina?
Atlikto tyrimo duomenys parodė, kad beveik 60 proc. šiauliečių pripažįsta, jog jiems praradus darbingumą ar gyvybę jų artimieji susidurtų su finansiniais sunkumais.
Apie skaudų įvykį, kurio metu netektų gyvybės ar taptų neįgalūs, nors kartą yra galvoję net 71 proc. Šiaulių apskrities gyventojų. Labiausiai šiauliečiai baiminasi eismo įvykių, atsitiktinių nelaimių ir nepagydomų ligų.
Didesnė rizika susirgti nei patekti į nelaimę: nuo ligos miršta apie 70 proc., kai tuo tarpu avarijos metu ar dėl kitų aplinkybių - vos 25 proc. Tačiau dažniau žmonės mato avarijas kelyje nei sergančiuosius, todėl jų labiau ir baiminasi. Tai rodo, kad žmonės netinkamai matuoja nelaimės riziką.
Nors ir baiminamasi nelaimingų įvykių, apie jų poveikį savo šeimos finansinei gerovei yra galvoję mažiau nei pusė šiauliečių. Likusioji dalis, 53 proc., sako niekada apie tai net nesusimąstę. Tai – didžiausias rodiklis šalyje, Vilniaus apskrityje šis rodiklis dar žemesnis – 38 proc.
Pamirštama rūpintis ateitimi
Tyrimo rezultatus pristatinėjęs Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas teigė, kad Lietuvos gyventojai, tarp jų ir šiauliečiai, vis dar nepakankamai rūpinasi savo finansiniu saugumu. „Drįstu sakyti, tai yra ne tiek ekonominis klausimas, kiek požiūrio ir įpročio reikalas. Lietuvoje turime taupymo rezervų, tačiau augant gyventojų pajamoms, o su jomis – vartojimui, pamirštame rūpintis ateitimi. Dėl tokio neatsakingo požiūrio nemaža mūsų visuomenės dalis nelaimės atveju taptų finansiškai pažeidžiama. Netekę nuolatinių pajamų ar reikšmingos jų dalies ir neturėdami atsarginio plano, gyventojai būtų priversti skolintis, parduoti turimą turtą ar prašyti socialinės paramos. Tačiau vargu ar atsitikus nelaimei pakaks tų išmokų, kurias mūsų valstybė išgali suteikti gyventojams. Našlių pensijos dydis Lietuvoje tesiekia 70 litų“, - darė išvadą A. Bakšinskas.
Pasak į Šiaulius atvykusio tyrimo rezultatų pristatyti Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos komunikacijos vadovo Ernesto Skeberio, ne visi gyventojai turi pakankamai žinių, kad galėtų investuoti ir taip kaupti savo finansus ateičiai.
„Kiekvienas turėtų pagalvoti, ką darytų, jei netektų šeimos maitintojo, kaip jie išgyventų. Gyvenimas šia diena - prastas sprendimas. Jei neplanuotai įvyksta nelaimė, daugeliu atvejų galima naudotis gyvybės draudimo išmokomis, santaupomis, indėliais, akcijomis, obligacijomis, pajamomis, pardavus turimą turtą, tačiau jei tuo iš anksto nepasirūpinta, šeima lieka finansiškai nesaugi“, - sakė E. Skeberis.
Taupyti nelieka pinigų
A. Maldeikienės nuomone, tokio tiek visų lietuvių, tiek šiauliečių nesirūpinimo „juoda diena“ priežastis yra ne jų nerūpestingumas, o visai kita.
„Mes gauname labai mažai pinigų, todėl negalime skirti papildomų lėšų taupyti. Mano, kaip Vilniaus universiteto docentės, pajamos nėra pakankamos, kad aš galėčiau draustis ar kitaip taupyti. Prieš metus buvau priversta draudimo sutartį nutraukti. Alga buvo sumažinta 2009 metais, o praėjus penkeriems metams niekas nepagerėjo. Visi verkia dėl neatstatytų pensijų, o kainos per tą laiką tik didėja. Todėl natūralu, kad daugelis žmonių neturi atliekamų pinigų. Gal tik mažoji dalis žmonių nesirūpina finansine apsauga, nes yra neatsakingi ar jiems trūksta informacijos, tačiau didžioji dalis paprasčiausiai uždirba nepakankamai. Šiandieninė mokytojo situacija: arba jis perka knygas, kurios reikalingos vaikams, arba renkasi taupyti ar draustis. Šiuo atveju aš mieliau renkuosi knygas, kad galėčiau sąžiningai dirbti savo darbą“, - sakė A. Maldeikienė.
Be to, kiekvienas taupymo procesas kainuoja ir į jį reikia investuoti, o jaunos šeimos, turinčios vaikų, ar vyresni žmonės, prižiūrintys sergančius artimuosius, taupyti visai negali.



