
Braukdama džiaugsmo ašarą 101-erių metų sulaukusi A. Česnulienė linkėjo visiems sveikatos ir tikėjosi, kad dar po metų sulauks tokio pat būrio sveikintojų.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Ramunė DAMBRAUSKAITĖ
Vakar savo 101-ąjį gimtadienį atšventė šiaulietė Agota Česnulienė, kilusi iš Dzūkijoje esančio Varėnos rajono. Šiauliuose ji atsidūrė per paskutinį 1952 metų trėmimą. „Tik tiek, kad ištrėmė ne į Sibirą, o į Šiaulių rajoną“, - juokėsi šimtą metų peržengusios moters dukra Marytė Jasvilienė.
Tad A. Česnulienę sveikino Šiaulių miesto valdžios atstovai, o ji džiaugėsi, kad vis dar yra nepamiršta. Braukdama džiaugsmo ašarą 101-erių metų sulaukusi moteris linkėjo visiems sveikatos ir tikėjosi, kad dar po metų sulauks tokio pat būrio sveikintojų.
Gyvenimas nelepino
A. Česnulienė neslėpdama džiaugsmo pasakojo, kad šiandien gyvena gerai, nes dukros ja labai rūpinasi, o žentai myli – ji turi keturias dukras, dešimt anūkų ir vienuolika proanūkių. „Vaikai po visą Lietuvą išsibarstę - atvažiuos sveikinti ir iš Vilniaus“, - linksmai sakė moteris.
Pati kilusi iš palyginti nedidelės šeimos – turėjo vieną brolį ir dvi seseris - A. Česnulienė šiuo metu gali pasidžiaugti, kad jos jaunesnioji sesuo irgi artėja prie šimto metų - jai netrukus sukaks 96-eri.
Ilgaamžė bendraudama su svečiais pasakojo, kad gyvenime teko matyti daug vargo – ankstyvoje paauglystėje mirė mama, o vėliau – tėvas, todėl broliu ir seserimis teko rūpintis jai vienai. Ir ištekėjus laimė truko neilgai – anksti mirė vyras, todėl reikėjo vargti ir vienai rūpintis augančiomis dukromis.
Pasakodama apie patirtus vargus A. Česnulienė prisiminė ir gražias savo gyvenimo akimirkas – ypač jai patiko miškas: „Vaikščiojau po mišką, uogeles rinkau ir parnešdavau namo – vaikeliai laukė. Išeinu vėl uogauti ir sugalvoju, kokią dainelę uždainuoti lietuviškai.“ Ir pasakodama apie tai moteris uždainavo linksmą dzūkišką dainą.
Darbšti ir šiandien
101-erių metų moters dukra M. Jasvilienė pasakojo, kad jos mama visada sielojasi, jog jaunystėje galėjo tiek daug dirbti, o šiandien jau sveikata neleidžia, tad nuolat tenka priminti, jog mamos jau amžius nebe tas.
Tačiau, anot dukros, mama nė nenori girdėti kalbų apie savo amžių. „Ir šiandien mamytė daug darbų nori nudirbti. Kai imu pasakoti, kad negalima tokio amžiaus sunkiai darbuotis, ji vis užpyksta ir prašo nepriminti, kad jai jau šimtas metų“, - juokėsi dukra.
Ilgaamžė, pasak artimųjų, visuomet buvo labai gera ir rūpestinga, smagi ir darbšti, nuolatos rūpinosi savo vaikais. „O dabar mes ja rūpinamės. Tačiau mama ir dabar vadovauja – prižiūri, kas kokį darbą turi nudirbti“, - kalbėjo M. Jasvilienė.
A. Česnulienė išties stebino į jos gimtadienį susirinkusiuosius savo guvumu – ragino visus užeiti ir prisėsti prie vaišių stalo.
Myli gėles
A. Česnulienė žino, kaip džiaugtis gyvenimu: ir besikalbant pajuokauja, ir per šventes iškrečia kokį „šposą“. Ji visada laukia svečių – laukia nesulaukia, kad dukros atvažiuotų, kad anūkai aplankytų. Jeigu iš artimųjų kažkas nepaskambina, močiutei jau darosi neramu, kad štai ją ėmė ir pamiršo. „Visada stengiuosi nuraminti, kad negali kiekvieną dieną skambinti“, - sako M. Jasvilienė.
Kaip dukra pasakojo, jos mamai viskas patinka, viską ragauja – nors mitybą jau reikia prižiūrėti. „Tačiau gimtadienio proga šiandien mama šampano paragaus“, - sakė M. Jasvilienė.
A. Česnulienė kiekvieną dieną turi ką veikti ir nenuobodžiauja: žiūri televizorių, nes labai gerai mato – akinių iki šiol dar neprireikė. Ir lietuviškas dainas kartais uždainuoja. Vasarą senolė po kiemo darželį pasivaikšto.
A. Česnulienės namuose – gausybė gražių ir žydinčių gėlių. Dukra stebėjosi, kad gėlės jos rankose žyste pražysta. „Namuose mama apeina visas gėles, pilnos palangės gėlių. Žentas padovanojo orchidėją, tai ji dvejus metus nesustodama žydėjo“, - stebėjosi ilgaamžės dukra.



