Šiaulių miesto valdžios dėmesio sujaudintas ilgaamžis Kazys Tumėnas buvo apjuostas jubiliejine juosta. Kuklindamasis jubiliatas gynėsi, jog nėra nusipelnęs tokio dėmesio.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Lina ABROMAVIČIENĖ
Vakar buvo pasveikintas 100 metų sulaukęs šiaulietis Kazys Tumėnas. Nesitikėjęs išskirtinio dėmesio jubiliejaus proga, K. Tumėnas dėkojo jį pasveikinti susirinkusiems svečiams. Šimtametis kuklinosi – sakė nesąs didelių darbų nudirbęs, jog tokio dėmesio būtų vertas. Iš trijų vaikų šeimos kilęs K. Tumėnas vienintelis liko gyvas. Brolis buvo nušautas karo metais, tėvus išvežė į Sibirą, o sesuo ir žmona jau seniai mirusios. K. Tumėnui vienintelė paguoda yra likusi 77-erių metų vienturtė dukra Angelė Švabienė, kuri gyvena kartu.

Jubiliatas neskaičiuoja metų
Dabar Šiauliuose gyvena 17 šimtamečių ir vyresnių žmonių, iš kurių – tik 3 vyrai. Jubiliatas K. Tumėnas sako, jog 100 metų sulaukė dėl to, kad niekada neskaičiavo nugyventų metų. „Daug dirbau, todėl aš savo metų niekada neskaičiuodavau. Jei kas paklausdavo, kiek man metų, sakydavau, palaukite – pažiūrėsiu į pasą“, - juokiasi K. Tumėnas. Kai K. Tumėno darbe paklausė, ar eis į pensiją, vyras net nustebo – nepajuto, kad jau atėjo laikas išeiti į užtarnautą poilsį.
K. Tumėno žmona mirė beveik prieš tris dešimtis metų, visą tą laiką tėvu rūpinasi vienturtė dukra Angelė Švabienė.
Moteris sako, jog tėvelio sveikata kasdien laviruoja – pasitaiko ir geresnių, ir blogesnių dienų, tačiau džiaugiasi, jog dar sugeba po namus lazda pasiramsčiuodamas pavaikščioti.
„Tėvelis visą gyvenimą rūpinosi savo sveikata, stiprybės semdavosi sanatorijose, nerūkė, buvo priešiškai nusiteikęs ir prieš geriančius“, - sako šimtamečio dukra A. Švabienė.
Dabar K. Tumėnas sako, jog gyvena neblogai – gauna pensiją ir yra patenkintas. „Žmogui gerai niekuomet nebuvo ir nebus, tačiau aš esu patenkintas. Maitinuosi kaip visi žmonės, nebadauju“, - sako K. Tumėnas.

Prisiminimai iš tėvų namų
K. Tumėnas gyveno su tėvais Utenos apskrityje, Tauragnų valsčiuje, Vidžiūnų kaime. Turėjo brolį ir sesę. Kadangi gyveno skurdžiai, jau nuo 10 metų pradėjo tarnauti pas ūkininkus – ganė gyvulius. „Labai varganai gyvenome, net valgyti neturėdavome. Tiesą pasakius, mūsų šeima kaime buvo neišpasakytai skurdi. Kai trūkdavo pinigų, mama varydavo dirbti. Ganyti pradėjau nuo 10 metų. Taip ir išdirbau visą gyvenimą iki pat pensijos“, - mintimis per gyvenimo prisiminimus perbėgo šimtametis.
„Gyvendami Lietuvoje turėjome „kūdą“ arkliuką, vieną karvę, dvi avis ir kiaulę – tai visas mūsų turtas. Net namas buvo be kamino – dūmai ėjo į vidų, nebuvo grindų. Namuose triušiai ir vištos gyveno.“, - skurdžius laikus atmena vyras.
Jau 18 metų būdamas K. Tumėnas išvažiavo dirbti žemės ūkyje į Latviją. Nes Lietuvoje tuo metu buvo neįmanoma išgyventi, o ir darbų nebuvo. Grįžęs į Lietuvą dirbo geležinkeliuose ir dviračių gamykloje. Blogų darbų ir žmonių K. Tumėnas sako niekada nebuvo sutikęs, todėl nei gyvenimu, nei darbu niekada nesiskundė.

Dirbo atsakingai ir sąžiningai – kaip sau
K. Tumėnas sako, jog dirbdamas dviračių gamykloje galvodavo, jog tai jo gamykla, ir dirba sau. „Gal ir peržengiau savo teises, tačiau visur ėjau žalia gatve. Niekur man nebuvo nei jokių suklupimų, nei jokių pastabų, įspėjimų. Gamykloje dirbau vyriausiuoju meistru. Galėjau ir viršininkas, ir direktorius būti, tačiau netapau. Negalėjau. Ir taip jau nuslėpiau, kad tėvai išvežti į Sibirą, o brolis nušautas kaip banditas. Sakiau, kad neturiu nei tėvų, nei brolių – kitaip negalėjau“, - atvirauja šimtametis.
K. Tumėnas sako, kad pirmiausiai reikia būti sąžiningam ir darbščiam, kad kiti žmonės tave vertintų. „Kiek dirbau, blogų žmonių nesutikau. Net pas latvį ūkininką bedirbant man buvo pasiūlyta tapti Latvijos piliečiu ir už tai gauti visą ūkininko turtą, tačiau nesutikau – grįžau į Lietuvą. Tačiau visada dirbau sąžiningai – kaip sau“, - sako K. Tumėnas.

Ne turtai buvo galvoje
Po didžiulių sunkmečių atėjo ir geresni laikai K. Tumėno šeimai. Padėjo mamos brolis, kuris davė pinigų žemei įsigyti. Tačiau ne turtai buvo K. Tumėno galvoje. „Grįžus iš Latvijos, mamos brolis atsiuntė pinigų. Sakė, pirkite dvarą – užteks jums vargti. Ir tada netikėtai aš susiradau merginą – man patiko, pradėjau draugauti. Mama tam prieštaravo... Sakė, mesk tą mergą, nes nepriimsiu ,nesivesk... Galvojau, kaip nesivesiu. Paėmiau slaptai ir apsivedžiau. Man ne turtai buvo galvoje. Po to norėjau mamos atsiprašyti – atsiklaupiau ir vieną ranką pabučiavau. Norėjau ir kojas pabučiuoti, tačiau man pasakė – dink iš akių. Patys ubagai buvome, o tu dar tą ubagę paėmei be pasogos...“ - pasakoja K. Tumėnas. Taip ir nutrūko ryšys su mama

Šiuo metu K.Tumėnu rūpinasi ir jį prižiūri vienturtė dukra 77-erių metų Angelė Švabienė.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.