Zita KATKIENĖ

Dainavos take gyvenančią Eleną Briedytę pažįsta labai daug žmonių. Tuo įsitikinusi šimto metų jubiliejų šventusios šiaulietės globėja Regina Petkutė, daugelį metų stebėjusi nepaprastai darbščios ir geranoriškos kaimynės gyvenimą.

„Ji visą gyvenimą buvo labai darbšti - siuvo, mezgė ne tik megztinius, kojines, bet ir šlepetes, nėrė servetėles”, - pasakoja kaimynė. Dirbo Elena Briedytė 1-ojoje vaikų muzikos mokykloje, kuri anuomet buvo įsikūrusi Kražių gatvėje, sarge. Daugelį metų moteris skubėjo į mokyklą ne tuščiomis - jis nešdavo ir dovanodavo mokyklos vaikams savo rankdarbius. Dovanojo mezginius ir kaimynams, ir draugams, ir bendradarbiams, tad ją pažįsta ir žino labai daug žmonių, nors visą gyvenimą buvo vieniša.

Prieš penkiolika metų R. Petkutė ėmėsi globoti vienišą kaimynę, nes senolei jau buvo sunku parsinešti maisto, susimokėti mokesčius. Tačiau iki pat praėjusių metų moteris pati vaikščiojo, net skaitė laikraščius.  Praėjusiais metais E. Briedytei  pripažinta visiška negalia ir kaimynė tapusi oficialia jos globėja.

Dabar šimtametė  jau pati nebepapasakoja savo gyvenimo, tačiau anksčiau kaimynės pasikalbėdavo. Regina žino, kad ilgaamžė kaimynė užaugo Mažonių kaime (Joniškio r.). Mama buvo ištekėjusi už našlio, kuris turėjo savo pirmosios šeimos vaikų. Šioje šeimoje gimė ir ji, Elena Briedytė su broliu. Kiek senolė pamena kaimynę, ji niekada su broliais nebendravo ir mano, kad jų nebėra tarp gyvųjų, nes visi buvo vyresni už šimto metų jubiliejų atšventusią seserį. Eleną Briedytę jubiliejaus proga sveikino miesto savivaldybės bei „Sodros” atstovai. Garbingo jubiliejaus sulaukusiai linkėjo dar ilgų ir gražių metų.