Savivaldybės Finansų skyriaus vedėjo pavaduotojos valandos merė Gražbylė Venclauskaitė tiesiai šviesiai paklausė „Kodėl tokios didelės miesto skolos?“
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Vakar šimtojo gimtadienio išvakarėse Šiaulių miesto garbės pilietė Gražbylė Venclauskaitė valandai buvo tapusi miesto mere.
Per tą valandą Gražbylė Venclauskaitė išklausė įvairios miesto Savivaldybės administracijos ir skyrių vadovų informacijos apie Šiaulių finansų, ekonomikos, sporto, švietimo ir kultūros padėtį. Merė valandai ne tik klausėsi valdininkų, bet ir nuolat, kaip pridera puikiai teisininkei, pateikdama dalykinius klausimus, reikalavo konkrečių atsakymų, kodėl miesto padėtis yra būtent tokia.
Pasirodo, šimtametė šiaulietė atidžiai seka žiniasklaidos pranešimus apie Šiaulių skolas, projektus ir kitus mieste vykstančius procesus, todėl kiek sutrikusiems valdininkams teko paprakaituoti atsakinėjant į klausimus, o ne pristatinėjant iš anksto paruoštą aptakią informaciją.

Tai, ką sužinojo per valandą mero poste, Gražbylė Venclauskaitė apibendrino po to vykusioje spaudos konferencijoje.
„Kas čia dirbo, kokie nusikaltėliai, kodėl nepasodinti į kalėjimą? - piktinosi šimtametė dėl sunaikintų pieno ir mėsos kombinatų Šiauliuose. - Atiduoti už penkias kapeikas ir sudaryti galimybes gauti penkiasdešimt milijonų! Taip niekas nedaro.“

Piktino šimtametę ir didėjančios miesto skolos: „Jei tai senos skolos, reikia išaiškinti, kas jas padarė, ar tam buvo pagrindo. Reikia kažką daryti – čia darbas milžiniškas“.
„Yra mieste tokių dalykų, kuriems išleisti pinigai, ir net nėra į ką pažiūrėti“, - teigė vienos valandos Šiaulių merė Gražbylė Venclauskaitė.   

Paklausta, kaip jautėsi vieną valandą eidama mero pareigas, Gražbylė Venclauskaitė buvo tiesi: „Nieko ypatinga. Absoliučiai nesijaudinau – aš niekur nesijaudinu: keturiasdešimt septynerius metus buvau advokate, todėl esu pripratusi prie visko“.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.