Romualdas BALIUTAVIČIUS

Jau turbūt kiekvienas pastebėjome netikėtai anksti pradėjusius ruduoti kaštonus parkuose, Draugystės prospekte, Kaštonų alėjoje... Šilumos dar pakankamai, dar neprasidėjo šalnos... Tad dėl ko ruduoja kaštonai? Anot gamtininkų – pasirodė naujas kenkėjas, kuris gali išnaikinti kaštonus. Deja, aplinkosaugininkai net nežino, kas jis.

Gamtininkas Stasys Gliaudys: „Kaštonus puola keršakandės. Šis labai smulkus, kelių milimetrų dydžio, drugelis jau pridarė bėdų Europoje, o jam plisti palankias sąlygas sudaro neįprastai šilti orai.

Keršakandės kiaušinėlius deda ant lapų, kurių vidiniu sluoksniu ir minta vikšrai. Tokiu būdu keršakandės sunaikina lapus, kurie yra tarsi fabrikas, aprūpinantis augalą reikalingomis medžiagomis. Dėl tos priežasties augalo vystymasis sustoja, suprastėja jo pasiruošimas žiemai, sumenkėja pumpurai. Jeigu tai pasikartoja dar kelerius metus, augalas sunyksta.

Kaip kovoti su keršakandėmis? Jų lėliukės žiemoja lapų viduje, todėl lapams nukritus, pagrindinė kovos priemonė – užkasti arba dar geriau - juos sudeginti.

Ar galima tokius lapus naudoti kompostui? Ne, to daryti nereikėtų. Net užkasus gerai būtų tas vietas pabarstyti kalkėmis”.

Miesto Aplinkos skyriaus vedėjas Romaldas Šemeta: „Visoje Lietuvoje – kaštonus puola iš kaimyninių šalių atkeliavę kenkėjai. Ar turiu galvoje keršakandes? Taip, taip. Kokių priemonių imamasi? Pagrindinės rekomendacijos šiai dienai – surinkti nukritusius lapus. Šaltą žiemą galbūt kenkėjai žūtų, bet, žinote, kokios tos mūsų žiemos. Tada kenkėjų gali tik padaugėti: jeigu yra maisto, atsiranda ir ėdikų. Atokesnėse vietose galima augalus purkšti chemikalais, tačiau miestui tai netaikoma. Pigiausia būtų surinkti ir sudeginti senus lapus, bet tą daryti draudžia aplinkos ministro įsakymas deginti lapus, žolę... Tik už miesto ribų. Esame sutarę su Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centru, kad lapai būtų vežami į Kairiuose esančią kompostavimo aikštelę. Kalbėjausi su Aplinkos ministerijos darbuotoju S. Paltanavičiumi, kuris teikia rekomendacijas visai Lietuvai. Paklausiau, ar nebūtų galima tuos lapus panaudoti kompostui, bet ne augalų tręšimui, o techninės paskirties kompostui – s1vartyno dengiamajam sluoksniui. Jo nuomone, tai daryti galima, bet tik ne namudinėmis sąlygomis, kadangi sunku būtų išlaikyti visus keliamus reikalavimus drėgmei, temperatūrai ir pan. Manau, kad šiandien tai geriausia išeitis – nė deginti nereikia. Iš privačių valdų lapus reikėtų atgabenti savo transportu sudėjus į maišus. Už tai mokestis nebus imamas. Svarbiausia - kenkėjų pažeistų lapų nepalikti ten, kur jie nukrito”.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių miesto agentūros vedėjas Alvydas Kairys: „Tai kažkokia liga ir jums reikėtų kalbėti su gamtininkais. Mes ne kažką galime pasakyti... Labai atsiprašau, bet tikrai negaliu pakomentuoti. Departamente vargu ar kas jums galės ką pasakyti. Tiesa, yra dar tokia Stankutė, bet vargiai ar ką pasakys...

Kiek man žinoma iš bendros informacijos, čia yra kažkoks užkratas. Vieno kaštono nupurškimas kainuoja apie dvidešimt kelis litus. Taip dar būtų galima kažką gelbėti... Medžiai dar kelerius metus vegetuos”.

„Jeigu teisingai supratome, aplinkosaugininkai čia nieko negali pasiūlyti?”

A. Kairys: „Ne, turėtų rūpintis Savivaldybė, Aplinkos skyriaus sodininkė P. Lukošienė. Ji turėtų pakomentuoti, kokių priemonių imsis. Mes gi priversti nieko negalime”.

Bendrovės  „Šiaulių apželdinimas”  direktorius Vidas Klepšys: „Anksčiau ta problema buvo tik pietinėje Lietuvoje, dabar - jau visoje...

Kol kas su pažeistais lapais nedaroma nieko. Bandėme rinkti tik Kaštonų alėjoje ir atskirai juos išvežti. Geriausia būtų deginti, deja, negalima”.

Žiema nebe už kalnų, tad problemą būtina spręsti ir tai daryti reikia neatidėliojant. Žinoma, tik tuo atveju, jeigu ateity savo mieste norime matyti žydinčius kaštonus...