Pirmiausia teisę gauti kompensacijas turi pavieniai asmenys ar šeimos, deklaravę savo gyvenamąją vietą ir nuomojantys būstą pagal sutartį, jei jų kilnojamojo, nekilnojamojo ir kitokio turto vertė neviršija nustatyto turto normatyvo.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Prasidėjus šildymo sezonui nemažai šiauliečių susirūpino būsto šildymo, karšto vandens, geriamojo vandens išlaidų kompensacijomis.
Vieni, jau turintys patirties, drąsiai praveria miesto Socialinių išmokų poskyrio duris atsinešdami visus reikiamus dokumentus, kiti pirma ateina išsiaiškinti, ar jie tas kompensacijas turi teisę gauti, juolab kad yra girdėję, jog sugriežtinta jų skyrimo tvarka.
O treti net nedrįsta kreiptis į poskyrio darbuotojus ir skambina į redakciją.
Šeimos pajamos sumažėjo
Štai šiaulietė Agnė (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi) paskambinusi papasakojo, kad tik šiųmetę vasarą šeima atsidūrė vos ne finansinėje duobėje.
„Vyras susirgo ir jam teko pakeisti darbą į beveik trigubai mažiau apmokamą. Todėl dabar mano su vyrų algos – tik du tūkstančiai litų į rankas, o juk auginame dvi dukras – šeštokę ir devintokę, - pasakoja moteris. - Praėjusį šildymo sezoną, nors sąskaitos ir buvo didelės, neturėjome problemų jas apmokėti, o už prasidėjusį sezoną, akivaizdu, to padaryti neįstengsime.“
Šiaulietė teigia, kad norėtų prašyti būsto šildymo išlaidų kompensacijos, bet jai lyg ir gėda. Nes iš šalies gal neatrodo, kad šeimoje atsirado nepriteklius: be trijų kambarių buto šeima turi sodo namelį ir iš tėvų paveldėtą sodybą.
Nustatytas ir turto normatyvas
Šiaulių miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyrio vedėja Vida Rimšienė teigia, kad šildymo išlaidų kompensacijos skyrimas priklauso ne tik nuo šeimos pajamų, bet ir nuo šeimos narių skaičiaus, buto dydžio ir kitų dalykų.
Ji paskaičiuoja, kad jei Agnės šeimos pajamos yra du tūkstančiai litų, tai iš jų atėmus kiekvienam šeimos nariui priklausančias valstybės remiamas pajamas (350 litų) lieka 600 litai.
„Nuo šių 600 litų turėtų būti skiriama mokesčiams už šilumą, karštą ir geriamąjį vandenį ne daugiau kaip 20 procentų, tai yra, 120 litų. Todėl jei už šildymą, sakykime, bus priskaičiuoti du šimtai, valstybė kompensuotų 80 litų“, - sako V. Rimšienė.
Tačiau Socialinių išmokų poskyrio vedėja primena, kad tai yra tik formalus skaičiavimas, nes kompensacijos skiriamos pagal griežtus reikalavimus.
Pirmiausia teisę gauti kompensacijas turi pavieniai asmenys ar šeimos, deklaravusios savo gyvenamąją vietą ir nuomojančios būstą pagal sutartį, jei jų kilnojamojo, nekilnojamojo ir kitokio turto vertė neviršija nustatyto turto normatyvo. Antra, jei kiekvienas šeimos narys dirba, mokosi, yra pensininkas arba nedirba dėl objektyvių priežasčių. Trečia, jei žmonės nėra įsiskolinę už šildymą, karštą ir geriamąjį vandenį arba jei yra sudarę sutartis šias skolas apmokėti.
„Taigi šeima ir kiekvienas jos narys turi atitikti visus reikalavimus. Todėl jei šeima turi daug turto, nors pajamos ir mažos, kompensacija jai nepriklauso“, - sako V. Rimšienė.
Jau kreipėsi per 4 tūkst. šiauliečių
Kaip ir kiekvieną rudenį, tik prasidėjus šildymo sezonui dėl šildymo kompensacijų jau kreipėsi per keturis tūkstančius šiauliečių.
„Sezono pradžia visada tokia būna, o paskui besikreipiančiųjų skaičius mažėja, nes pensininkams skiria kompensacijas ilgesniam nei trijų mėnesių laikotarpiui, kadangi pastaruoju metu pensijos nedidėja, - sako V. Rimšienė. - Tačiau per visą šildymo sezoną nebūna taip, kad laisvi sėdėtume ir lauktume klientų.“
Dauguma šiauliečių, besikreipiančių dėl kompensacijų, pasak Socialinių išmokų poskyrio vedėjos, būna išstudijavę Savivaldybės tinklalapyje skelbiamus dokumentus ir ateina jau su užpildyta prašymo forma, asmens dokumentu, namų knyga, lapeliais, kad skolų neturi, nes žino, jog poskyrio darbuotojai patys patikrins „Sodros“, Darbo biržos, Registrų centro ir Migracijos tarnybos duomenis.
Kita vertus, ypač skubėti pateikti prašymus nėra būtina, nes kompensacija mokama ir už du praėjusius mėnesius, kai ji yra paskiriama.
