Laima TRUMPYTĖ

Šiaulietis, dabar gyvenantis ir dirbantis Vilniuje Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo akto signataras Zigmas Vaišvila (beje, išrinktas 1989-aisiais būtent Šiaulių visuomenės) Kovo 11-osios dvidešimtmečio išvakarėse susitiko ne tik su trijų miesto mokyklų moksleiviais priminti dvidešimtmetės Lietuvos atkurtos nepriklausomybės istorijos, bet ir padiskutuoti su šiauliečiais šeštadienio popietę filharmonijoje.

 

Į susitikimą su signataru atvyko nedidelis, bet aktyvus būrelis miestiečių - pradedant nuo kovingai nusiteikusių radikalų, baigiant savanoriais mūsų paveldo saugotojais, nes į didžiąją politiką pats Zigmas Vaišvila atėjo kaip žaliųjų judėjimo atstovas.

 

 

Signataras Zigmas Vaišvila susirinkusiems šiauliečiams pasiūlė aktyviai diskutuoti, nes norįs priminti kelią į Kovo 11-ąją kaip istorijos pamoką, kaip pamoką, padedančią suprasti nūdienos Lietuvos situaciją.

 

„Jau tuomet, ko gero, mūsų visuomenėje glūdėjo tam tikra užuomazga to, ką mes skaudžiai pajutome per tuos dvidešimt metų“, - sakė signataras ir išvardijo kelis iki Nepriklausomybės atkūrimo akto pasirašymo įvykusius epizodus, kurie visuomenėje pradėjo sėti tam tikrą žmonių nepasitikėjimą Lietuvos politika.

 

Pirmuoju Zigmas Vaišvila įvardijo slaptą vienasmenišką ar grupelės Sąjūdžio vadovų susitarimą su komunistų partija, kai filosofas Arvydas Juozaitis buvo priverstas atsisakyti savo kandidatūros rinkimuose Mykolo Brazausko naudai. Antrasis epizodas: kai estiško tipo Konstitucijos pataisas atmetė Aukščiausioji Taryba, tai Mykolas Brazauskas jau atvirai pasakė, jog taip nutarė juodu su Vytautu Landsbergiu susitikę parke. 

 

Zigmas Vaišvila pateikė ir daugiau pavyzdžių, kuriuos susitikimo su signataru dalyviai gan neblogai ir patys prisiminė, juolab kad kai kuriuos iš jų dengė paslapties skraistė. Signataras teigė bandęs kalbėtis su slaptųjų susitarimų dalyviais, juos gėdinti, nes visi šie nevieši dalykai buvo pridengti neva kolegialiu Sąjūdžio Tarybos sprendimu, nors Sąjūdis kaip tik ir buvo paremtas visuotiniu atvirumu.

 

Kovo 11-osios akto signataras iš išvardytų dalykų daro išvadą: „Kai kurie mūsų politikai atsakingu momentu neranda nei kantrybės, nei laiko, nei noro atsisakyti savo ego tam, kad užimdami atsakingas pareigas žiūrėtų ne savo interesų, o ieškotų kompromisinių sprendimų, naudingų visuomenei“.

 

Nors susitikime dalyvavę šiauliečiai geranoriškai išklausė Zigmo Vaišvilos prisiminimų apie Kovo 11-osios akto pasirašymo priešistorę, bet vis dėlto jiems labiau buvo įdomi signataro nuomonė apie nūdienos Lietuvos politikos aktualijas. 

 

Atsakydamas į klausimą, ką manąs apie CŽV kalėjimų Lietuvoje buvimą ar nebuvimą, Zigmas Vaišvila buvo kategoriškas: „Didesnio profaniškumo, kuris buvo padarytas šiuo klausimu, reikėtų paieškoti“, nes tai esanti Rusijos provokacija tikslu Lietuvai nebeteikti JAV politinės ir karinės paramos. 

 

Domėjosi šiauliečiai ir kaip Zigmas Vaišvila vertinąs Prezidentės Dalios Grybauskaitės, kurią kaip kandidatę į šį postą jis labai kritikavęs, veiklą. Į tai sulaukė gan diplomatiško atsakymo: „Teigiamai vertinu tuo požiūriu, nes Prezidento Valdo Adamkaus vadovaujama ši institucija antrąją kadenciją praktiškai nedirbo... valdžių balansas tarp Seimo ir Prezidento pradėjo veikti“.

 

Buvo domimasi ir signataro veikla „Žalgirio“ judėjime, bet signataras meistriškai nusuko atsakymą į Vitą Tomkų, į prisiminimus apie prieš dešimtmečius paviešintas slaptas bylas ir išsisuko nuo atsakymo į klausimą, kodėl pats nebedalyvauja šalies politiniame gyvenime. 

 

Radikaliai nusiteikęs šiaulietis tiesiai klausė ką toliau daryti, kai jau nebeturime nepriklausomybės, nes iš vienos sąjungos perėjome į kitą - į Europos Sąjungą. Zigmas Vaišvila pritarė klausėjui, kad yra labai daug neigiamų dalykų susikaupę, tad klausimas gali būti tik vienas ar tai prasiverš konstruktyviai, ar kaip pernai sausio 16-osios riaušės. Be to, Kovo 11-osios akto signataras paneigė esąs Gedimino Vagnoriaus vadovaujamos partijos narys ar net pritariantis jo veiklai.   

 

Zigmas Vaišvila mieliau kalbėjo apie Lietuvos energetikos perspektyvas, LEO LT išardymą, jungties su Švedija neperspektyvumą, Ignalinos AE uždarymą ir perspektyvas Lietuvai tapti Europos branduolinių atliekų sąvartynu.