Zita KATKIENĖ
Ar pakankamai šviesos būta, kad galėtume pasakyti, jog ir be sniego širdyje šviesu ir gera? Kiekvienas pirmiausia prisimins artimiausius žmones ir nuo jų sklindančią šilumą ir gerumą. Ar jo būta pakankamai, kad metų pabaiga ir be sniego būtų balta? Kad ir kaip norėtųsi vadovautis dar tėvų dainuota daina „Kas gera prisiminkime, kas bloga – lai išblės“, tačiau ar atmintyje liko tiek daug gerų prisiminimų, kad galėtume drąsiai džiaugtis: taip, ateita į baltą metų pabaigą, šviesos ir džiaugsmo kupiną.
Ar daug džiaugsmo per šventes būta tuose namuose, į kuriuos po vidurnakčio, o gal net ir viduryje baltos dienos, beldėsi policininkas ir iš namų išvedė šeimos maitintoją su antrankiais. Praėjusieji metai bus paženklinti smurto šeimoje ženklu. Nors iš tiesų niekas ir nepasikeitė – mušėsi vyrai ir žmonos, draugai ir draugės, sugyventiniai ir meilužiai ir tada, kai nebuvo įstatymo dėl smurto artimoje aplinkoje. Skirtumas tas, kad metų pabaigoje Seimui patvirtinus įstatymą, policininkams nebereikia gauti nuolat mušamos moters pareiškimo, liudijančio, kad vyras smurtauja prieš ją ar net ir prieš mažamečius vaikus. Policijos pareigūnui pakanka, kad bus nurodytas smurtautojas ir jau gali uždėti antrankius ir dviem parom pasodinti į areštinę.
Tik ar to pakaks, kad smurtas šeimoje liautųsi, ar tai bus tik stimulas keršyti tai, dėl kurios teko toks nepatogumas: dvi naktis praleisti ant kameros gultų ir teisme aiškintis dėl to, ko toks piktas prieš savo šeimą. Nors visi po pirmo karto patekę į areštinę dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo susitaikė su savo aukomis: žmonomis, draugėmis, sugyventinėmis, tačiau ar ilgam? Juolab, kad mušasi ne tik prokurorai, policininkai, mokytojai, menininkai ar verslininkai. Mušasi ir medkirčiai, geležinkelininkai, traktorininkai, statybininkai, ir net ne visi – apsvaigę nuo alkoholio.
Neramumų esama šeimoje net ir tada, kai vyriško kumščio jėga skiriama ne moters veidui „gražinti“. Neramumus šeimose sukėlė ir žinia, jog gali tekti mokėti prabangos mokesčius tiems, kurie važinėjasi galingais automobiliais bei motociklais, kurie plaukioja burinėmis jachtomis bei skraido individualiais lėktuvais. Seimo nariai jau pritarė brangaus nekilnojamojo turto apmokestinimui, tad šeimoms, kurių turimi namai, garažai ir butai įkainoti milijonu, teks lopyti šalies biudžeto skyles.
Tiems, kurie turi, kaip sakoma, tie ir mokėti gali. Tačiau nuo prabangos iki turėjimo gali būti ir labai didelis skirtumas. Vienas važinėja galingu automobiliu, tačiau jis – aštuonerių metų senumo. „Ar tai - prabanga?“ - piktinasi sutuoktiniai, kuriems gresia pildyti šalies biudžetą, nors patys suka galvą, kaip vaikus į mokslus išleisti ar namą susiremontuoti...
Blogumas ne tai, kad vieniems gali tekti mokėti prabangos mokestį, nors toje prabangoje ir nesimaudo, bet tai, kad pagrindiniu stimulu taps, kaip išvengti to mokesčio. Juk akivaizdu, kad ir brangaus nekilnojamojo turto mokesčio galima išvengti, jei sutuoktiniai... fiktyviai išsituoks ir teisme pasidalins turtą... Kai nekilnojamasis turtas nebebus vienos šeimos nuosavybė, tai ir mokesčių mokėti nereikės.
Juk esame ne įstatymų vykdytojų tauta. Esame žmonės, kurie greitai pastebi, kaip apeiti įstatymą, kad nereikėtų pagal jo dogmas gyventi. Tik ar toje šeimoje – baltos Kalėdos, jei nelieka nieko kito, tik sukti galvą, kaip čia išsituokti, bet... neišsiskirti. Kitų patirtis rodo, jog fiktyvi ištuoka dažniausiai ir baigiasi skyrybomis. Buvo laikas, kai šeimos skyrėsi tam, kad turėdamos butą gautų ir sklypą namui statyti, skirdavosi fiktyviai ir tada, kai turėdamos vieną automobilį tikėdavosi gauti paskyrą (be kurios anuomet automobilio nenupirksi net ir turėdamas pinigų) kitam automobiliui, kurio reikia suaugusiam sūnui ar dukrai, net neturinčiam teisės stoti į eilę paskyrai gauti. Arba ta eilė jų būtų - labai toli...
Net ir neturinčiam galių matyti ateitį žmogui akivaizdu, jog ateinantieji- juodojo vandens drakono - metai bus paženklinti ir skyrybomis. Daug drąsiau skirsis ne tik tos poros, kuriose pagrindinis meilės įrodymas – kumščiu į veidą. Skirsis, akivaizdu, po to, kai smurtautojas į areštinę bus uždaromas jau antrą ar trečią kartą ir tada teismas nebeleis... pasibučiuoti ir toliau važiuoti. Tada jau smurtautojas bus baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu ar areštu, ar net laisvės atėmimu. Žlugs tikėjimas, kad kuo daugiau muša – tuo labiau myli, absurdiškesnis net ir už tikėjimą kitais dievais, kas doram katalikui draudžiama.
Kaip ir meluoti. Bet dažnam lengviau paminti Dievo priesakus, nei atsisveikinti su pinigais, kuriuos tektų mokėti dantis sukandus, bet gyventi šeimoje. Akivaizdi tiesa, kad ne šeima žmogui pati didžiausia vertybė, bus dar karta patiekta ant skyrybų ešafoto. Nes dėl turto, apakinančio ir jaunus, ir senus, žmonės ne tik tuokiasi, bet ir skiriasi, ne tik taikosi, bet ir mušasi. Tik ar nuo to šviesos ir baltumo sieloje daugiau?
