Mykolas DEIKUS

Šiaulius užvertė neišvažiuojamos sniego pusnys. Ir netikėkite tuo, ką matote pro langus, važiuodami gatvėmis ar eidami pėsti. Tikėkite sąskaitomis, kurias gatvių prižiūrėtojai išrašo Šiaulių miesto Savivaldybei, kuri dosniai sumoka.

Nors gruodžio mėnesį netyčia iškritęs sniegas ištirpo per kelias valandas, sąskaitos – su daugybe nulių.

Dar praėjusių metų gruodžio viduryje žiniasklaidoje bendrovės „Specializuotas transportas“ administracija gyrėsi, kaip yra pasiruošusi narsiai kovoti su sniego pusnimis. Kaip neramiai laukia sniego, kurio gali nenuvalyti, nes šiauliečiai (ot žalčiai!) gatvėse stato automobilius nakčiai. Laukė, laukė ir sulaukė sniego. Bent jau taip galima numanyti analizuojant Šiaulių miesto savivaldybei pateiktas sąskaitas už gatvių priežiūrą.

Praėjusių metų gruodį Šiaulių miesto savivaldybei už gatvių priežiūrą išrašyta 325 tūkstančių litų sąskaita. Iš šios sumos vien tik už gatvių barstymą šlapiomis druskomis – 150 tūkstančių litų. Už pabarstytus šaligatvius pridėjo dar keliolika tūkstančių litų.

2010-ųjų gruodį, kai miestas skendėjo neišbrendamuose, neišvažiuojamuose pusnynuose, Šiaulių miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo Arūno Adomaičio duomenimis, „Specializuotam transportui“, sumokėta 919 tūkstančių litų.

Šiaulių savivaldybės administracijos direktorių pavaduojantis Vaclovas Vingras ilgai tylėjo ir dūsavo išgirdęs sąskaitose įrašytas sumas, kurių teigė iki šiol nežinojęs. Mandagiai padėkojo už klausimą ir pažadėjo viską išsiaiškinti – palyginti su meteorologiniais duomenimis.

Iš „Specializuoto transporto“ pučiant intensyviems konservatorių ir liberalcentristų vėjams, liberalcentristui V. Vingrui sunku bus vertinti Savivaldybei išrašytas sąskaitas ir duomenis apie orus. Juoba, kad ir Miesto infrastruktūros skyriaus, kuris kontroliuoja „Specializuoto transporto“ teikiamas paslaugas, vedėjas – buvęs tos pačios įmonės direktorius.

Ir vis dėlto, jeigu palygintume kelerių metų meteorologų duomenis su sąskaitomis, išvystume, kad skirtumai – įspūdingi.

Šiaulių meteorologijos stoties vadovės Viktorijos Kazlauskienės duomenimis, 2010-ųjų gruodžio 1-ąją sniego dangos aukštis mieste buvo 23-27 centimetrai. Iki mėnesio pabaigos prisnigo iki 42 centimetrų. Ir tai sniegas, kuris laikėsi nuolatos. Žemė buvo įšalusi daugiau kaip dvidešimt centimetrų. Tai reiškia, kad gatves reikėjo nuolatos barstyti.

Praėjusių metų gruodį šiek tiek pasnigo, tačiau pastovi sniego danga taip ir nesusiformavo. Kelių centimetrų sniego danga susiformavo pirmąjį mėnesio dešimtadienį, tačiau sniegas nutirpo per 5 dienas. Prisnigo iki 5 centimetrų.

Kitomis mėnesio dienomis, jeigu ir kiek pasnigdavo, tai sniegas pats nutirpdavo per 2-3 valandas. Žemė – taip ir neįšalo iki šiol, tad ir ledo, kurį reikėtų nuolat tirpinti, nebuvo.

Taigi sniego danga, net ne pastovi, pernai buvo maždaug 8 kartus plonesnė nei 2010-aisiais. Tačiau sąskaitos už gatvių priežiūrą – mažesnės tik 3 kartus. Ar ne keista?

Dar keisčiau atrodo, kai imi lyginti, kiek gatvėms prižiūrėti išleido kiti šalies miestai. Šiaulių net nėra ko lyginti su Klaipėda, kuri už gatvių barstymą druska pernai gruodį sumokėjo 140 tūkstančių litų. Miestas didesnis, o moka mažiau.

Užbėgdami už akių valdininkų išvedžiojimams apie pajūrio klimatą pažiūrėkime, kiek gatvėms barstyti išleido Panevėžys. Ir miestas panašus, ir „klimatinės sąlygos“ iš esmės yra identiškos. Taigi, praėjusių metų gruodį Panevėžys neišleido nė 40 tūkstančių litų.

Beje, gatves ir Panevėžyje, ir Klaipėdoje valo kitos bendrovės – ne „Specializuotas transportas“.

Dar 2010-ųjų pabaigoje Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Šiaulių valdybos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą, kuriame skambėjo ir jau minėtos bendrovės „Specializuotas transportas“ pavadinimas. Tyrimas pradėtas dėl galimo sukčiavimo stambiu mastu – paslaugų prirašinėjimo.

Kaip skelbė Specialiųjų tyrimų tarnyba, tyrimas pradėtas gavus duomenų, kad Šiaulių mieste bendrovės „Specializuotas transportas“ darbuotojai, veikdami kartu su atliekas priimančios įmonės darbuotojais, dirbtinai padidindavo į Aukštrakių sąvartyną atvežtų atliekų kiekius. Anot pareigūnų, dėl to atliekas surenkančiai įmonei už suteiktas paslaugas buvo mokamos realiais atliekų kiekiais nepagrįstos pinigų sumos.